Visą tyrimą skaitykite čia: Premjero ranka – valstybinio banko kišenėje
Pasak trečiadienį publikuoto tyrimo tyrimo, maksimali 200 tūkst. eurų jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“ paskola premjero ir jo verslo partnerio valdomai įmonei „Garnis“ buvo suteikta vasario pradžioje. Įmonė paramos kreipėsi, kai G.Paluckas jau buvo įvardytas kandidatu į premjerus.
Be to, vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G.Paluckui, priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui.
Pats G.Paluckas tikino įmonės veikloje nedalyvaujantis ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku, nematęs bei teigė nedaręs jiems poveikio.
M.Lingė: politikai susikompromitavo
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime lyderis Mindaugas Lingė konstatuoja: panašu, kad Ministras Pirmininkas politiškai susikompromitavo.
„Kai Lietuvos verslo prieiga prie kapitalo laikoma viena problemiškiausių Europos Sąjungoje, kai bankai verslui neskolina arba skolina už dideles palūkanas ir su nesibaigiančiais reikalavimais sunešioti geležines klumpes, kai skaičiuojama, kad Lietuvos įmonės trūksta apie 5 milijardų eurų investicijoms – paaiškėja kad premjero įmonei skiriamos lengvatinė paskola per valstybinį investicijų banką ILTE, kurio nuosavybė išimtinai priklauso Lietuvos valstybei. Sprendimus dėl ILTE veiklos vykdymo ir nutraukimo priima ne kas kitas, o G.Palucko vadovaujama Vyriausybė.
Įmonės „Garnis“ parama gauta jau G.Paluckui einant pareigas atrodo skandalingai. Kreipsimės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo M.Lingė.
Tačiau, anot jo, ir be VTEK, politinės atsakomybės klausimas privalo būti keliamas.
„Nemažai ministrų traukėsi paaiškėjus abejotiniems faktams dėl jų veiklos ir be VTEK vertinimo..
Situaciją pirmiausia turi vertinti pats premjeras ir prisiimti atsakomybę. Paraleliai parlamentiniame lygmenyje reikia išsiaiškinti visas paramos skyrimo premjero įmonei aplinkybes ir jei pateikti faktai pasitvirtins – liks atsakomybės reikalavo kelias“, – rašo vienas konservatorių lyderių.
I.Šimonytė priminė G.Nausėdai viceministro atvejį
Ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai priminė kitą situaciją iš jos vadovautos Vyriausybės laikų, kai 2023 m. iš pareigų pasitraukė finansų viceministras Gediminas Norkūnas, nedeklaravęs turimų ryšių su „Ignitis grupe“ (turėjo akcijų ir gavo dividendų), kurią tiesiogiai kuravo.
„Ar G.Nausėda atsimena, kaip principingai vertino tik labai tolimai panašią situaciją, kai kalba ėjo apie finansų viceministrą? Ir ne, ten kalba nėjo apie nuosavą verslą, tik apie „Ignitį“, kurio rezultatą turėdamas tikslą maksimizuoti kaip akcininkas, visada jį maksimizuosi ir didžiausiam akcininkui – valstybei.
Ar netyčia besimėgaujant lyginant atskirų politikų dantis ėmė ir pasimiršo?“, – rašė ekspremjerė.
L.Kasčiūnas: pagrįsti įtarimai dėl galimo interesų konflikto
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, jog atskleistas skandalas kelia pagrįstus įtarimus dėl Vyriausybės vadovo galimo interesų konflikto.
„Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija Seime prašys premjero, socialdemokratų lyderio G.Palucko bei finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus pateikti detalius paaiškinimus dėl šios suteiktos paskolos bei Vyriausybės vadovo verslo interesų apskritai.
Jei Ministro Pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų (kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija) siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo L.Kasčiūnas.
Jis primena, kad tvirtinant G.Palucko kandidatūrą Seime jam buvo keliami klausimai dėl jo privačių verslo interesų ir prašoma užtikrinti, kad jie nebūtų painiojami su viešaisiais.
„Nepraėjus nei pusmečio matome paskelbtus faktus, kurie kelia rimtus klausimus, ar G.Paluckas nesinaudoja aukštu postu tiesiog rūpintis savo verslu ir asmenine gerove, o jo partijos kolegos Vyriausybėje jam talkina.
Visuomenė nusipelno gauti atsakymus ir paaiškinimus, ypač dabar, kai tie patys G.Paluckas ir R.Šadžius bando mus visus įtikinti mokesčių kėlimo reikalingumu“, – teigia L.Kasčiūnas.
V.Čmilytė–Nielsen: kokie dabar bus standartai?
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen taip pat negaili kritikos premjerui.
„Pažiūrėjau „premjero ir paskolos“ istoriją, tikrai neskanu. Dabar kyla klausimų, ar tarp socdemų ir jų partnerių bus prisiminti aukšti politiniai standartai, kuriais labai drąsiai mojuota praėjusią kadenciją būnant kairiesiems opozicijoje? Įdomu ir kokį standartą premjero istorijai su Iltės paskola taikys prezidentas? Labai nesinorėtų kad tikrai būtų tiek grįžtama „prie ištakų“ ir viską uždengti „vsio zakono“ burtažodžiu“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo ji.
„Kaip bebūtų, VTEK tikrai turės darbo, tikrai ne tokia istorija, kurią galima ramiai po kilimu sušluot apsimetant, kad nieko reikšmingo neįvyko“, – teigia liberalų lyderė.
D.Žalimas: to reikėjo tikėtis
Europarlamentaras, Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas teigia, kad jo šis skandalas nenustebino.
„Galėjom nežinoti detalių, bet kad kriminalinio kvapo koalicijos kadaise už korupciją teistas premjeras paklius į panašaus pobūdžio istoriją, jautėme visi nuo pat pirmos jo premjeravimo dienos.
Na, ir pasirodo, kad išties praktiškai nuo pirmų premjeravimo dienų padėtos sėkmingos pastangos, kad specialiai šiam tikslui įsteigta jo kartu su verslo partneriu nauja įmonė gautų maksimalią galimą lengvatinę paskolą iš valstybinio banko. Banke, žinoma, nesuveikė jokie politinės rizikos vertinimo protokolai arba, atvirkščiai, suveikė viskas, kaip ir turėjo suveikti korupcinėje schemoje. Žodžiu, vėl interesų konflikto ir piktnaudžiavimo tarnyba dvelksmas. Toks visų lauktas déjà vu“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo D.Žalimas.
Anot jo, nepaisant to, kaip baigsis ši istorija, aišku viena: „neeilinių grėsmių valstybei laikotarpiu turime premjerą, kuris pirmiausia gavęs šias pareigas imasi savo versliukui naudą nešančių sprendimų. Kas dar po to gali patikėti, jog tokiam premjerui iš tikrųjų rūpi nacionalinis saugumas ir kad jis pirmas su visu kapitalu neišneš kudašiaus tik pajutęs parako kvapą?“
