„Maskva neabejotinai seka mūsų žiniasklaidą ir virtualią erdvę bei pasinaudos tiek vidinėmis įtampomis, kurių Lietuvos politikoje netrūksta, tiek ir potencialiai neapskaičiuota reakcija“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
V.Jurkonio teigimu, kaltinimai ir lyginimai, kurios vyriausybės politika Rusijos atžvilgiu buvo efektyvesnė nesukuria jokios pridėtinės vertės, o tik „sujautrina“ virtualią erdvę ir nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kad trūksta nuoseklios ir kryptingos užsienio politikos.
„Užsienio politika itin priklausoma nuo vidaus politikos konfigūracijos ir savotiškai yra vidaus politikos „įkaite“. Kol Lietuvoje bus eskaluojama tema, kas kaltas, Rusija galės planuoti ir išbandyti kitas priemones. Ar ne taip buvo su rugpjūtį vykusiu diplomatų pokalbių viešu svarstymu?“, – svarstė politikos ekspertas.
Pasak V.Jurkonio, Rusijos spaudimas patiriamas ne pirmą kartą, todėl reikėtų ieškoti precedentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kaip į tai reaguoti – prekybinių „karų“ būta ir su Lenkija, ir su Estija ir netgi su Švedija ar Suomija.
„Taip, tai iššūkis ir konfliktas, bet negalima to vadinti karu. Žinoma, mūsų verslas nuo to nukenčia, bet, neabejoju, dirbdami Rytuose, jie šiuos kaštus įsivertina, tad tai nėra tokia milžiniška tragedija. Juo labiau, kad, kaip minėjau, Rusijos ekonominis spaudimas nėra vien išskirtinai Lietuvos bėda ir tą būtina išnaudoti“, – sakė jis.
V.Jurkonio teigimu, kol kas ne itin aišku, kokia tikroji tokios Rusijos politikos priežastis.
„Kol kas matome, kad „šaudoma“, bet ne itin žinoma nei iš kur, nei kodėl. Viešojoje erdvėje daug versijų – nuo geopolitinių (spaudimo dėl Rytų Partnerystės iniciatyvos) iki grynai ekonominių (gynybinė reakcija dėl sunkėjančios ekonominės padėties). Todėl pirma, reikia išsiaiškinti priežastis, o tik po to ieškoti sprendimų“, – teigė V.Jurkonis.
Politologo nuomone, Lietuvos užsienio politikos formuotojai privalo veikti per tarptautines organizacijas bei forumus – pradedant Briuseliu, baigiant Pasauline prekybos organizacija, kurios nare Rusija neseniai tapo, o verslas, savo ruožtu, turi išnaudoti savo neformalius kanalus – lobizmas tiek per partnerius Rusijoje, tiek per verslo asociacijas.
Rusijos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“, motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje, pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų įvežimą.
Rusijos muitinė taip pat jau daugiau kaip tris savaites vykdo detalią Lietuvos vežėjų patikrą.
Lietuvos pareigūnai skirtingai reagavo į šiuos pranešimus.
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius nesureikšmino pranešimų, ir ironiškai pareiškė, kad „niekam neuždrausta rašyti, mums svarbiausia visa tai ramiai skaityti ir toliau dirbti ir eksportuoti tiek pieno produktus, tiek mėsą, tiek gyvus gyvulius“.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas paragino spręsti situaciją aukščiausiu lygiu – šaukiant Valstybės gynimo tarybą.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad Rusijos prekybinio karo akivaizdoje Lietuvos politikai bei partijos turi vienytis ir susitarti dėl pasipriešinimo strategijos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis dėl Rusijos taikomų priemonių apkaltino neišmintingą Lietuvos politiką santykiuose su Rusija.
