Projektas apims visas Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ir bus skirtas tarnyboms, atsakingoms už nepilnamečių ir suaugusių kalinamųjų sveikatą, probaciją, duomenų registravimą bei keitimąsi su kitomis institucijomis. Projekto dėka specialistai turės operatyvų prieinamumą prie informacijos, kels kompetenciją pedagoginiuose ir psichologiniuose mokymuose, teigiama Kalėjimų departamento išplatintame pranešime spaudai.
Tai didelis žingsnis bausmių vykdymo sistemos modernizavimo ir elektroninio valdymo link.
„Lietuvoje nuteistųjų ir suimtųjų bylos yra rašytinės (popierinės). Jų yra apie 14 tūkstančių (be archyvo). Visa informacija apie laisvės atėmimo vietose esančius asmenis yra siunčiama ir gaunama paštu ar per kurjerį. Esant tokioms sąlygoms, nėra užtikrintas asmens duomenų saugumas ir keitimosi informacija operatyvumas bei vientisumas. Šio projekto dėka duomenys iš popierinių (rašytinių) bylų bus perkelti į saugią elektroninę sistemą, bus formuojamos elektroninės asmens bylos. Tai didelis žingsnis bausmių vykdymo sistemos modernizavimo ir elektroninio valdymo link, – teigia Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas.
PRISONIS informacinė sistema bus integruota su Teismų informacine sistema, Informatikos ir ryšių departamento valdomais registrais, nes tarp minėtų įstaigų ir Kalėjimų departamento vyksta dideli, „popieriniai“ informacijos mainai.
Šiuo metu tik 30 procentų Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos inspekcijų, sveikatos priežiūros tarnybų, bausmių registro skyrių specialistų darbo vietų yra kompiuterizuotos, 20 procentų kompiuterizuotų darbo vietų neturi priėjimo prie interneto. Todėl dar vienas projekto uždavinys – siekti, kad visos darbo vietos būtų kompiuterizuotos, turėtų prieigą prie interneto ir taip pagerinti Lietuvos bausmių vykdymo sistemos tarnybų veiklos kokybę. Be to, specialistams numatyti mokymai dirbti su naujomis informacinėmis technologijomis.
Panašios informacinės sistemos yra sėkmingai įdiegtos Norvegijoje, Austrijoje, Estijoje. Šių šalių teisėsaugos specialistai džiaugiasi, kad sutrumpėjo dokumentų tvarkymo, pildymo ir rašymo procesai, lieka žymiai daugiau laiko nuteistųjų sveikatos priežiūrai, socialinei reabilitacijai ir nuteistųjų rengimui išeiti į laisvę.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Sauliaus Vitkūno, Lietuvoje nėra panašių veikiančių informacinių sistemų, todėl labai svarbi kitų šalių patirtis, susijusi ne tik su informacinių technologijų diegimu, bet ir su neišvengiamu veiklos procesų keitimu įdiegus informacinę sistemą. Projekte numatytas bendradarbiavimas su Norvegijos bausmių vykdymo institucijomis.
Projektą ketinama įgyvendinti per 30 mėnesių.
