Į Lietuvą įskridusio drono naktį neieškos, kad jis kovinis – tikimybė nedidelė

Raimundas Vaikšnoras

Į Lietuvą pirmadienį galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio paieškos tamsiuoju paros metu nebus vykdomos, jas vėl atnaujinti planuojama ryte.

„Nedarysim tokių galbūt radikalių sprendimų (naktį neieškosim – BNS). Kol šviesus paros metas leidžia, šiai dienai yra keletas Karo policijos ekipažų, yra kariai ant žemės, yra pasiruošę išminuotojai, jeigu tiktai randa, kad iš karto neutralizuotų (droną – BNS)“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Tačiau yra protingumo principas (...), kai sutemsta, tai žmonių gyvybės ir sveikata yra svarbesnės. Pratęstumėme paiešką ryte“, – teigė jis.

Anot krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, šiuo metu tikrinamos visos versijos, „ar šis dronas apskritai yra Lietuvoje“.

Apie 19 val. Lietuvos kariuomenės atstovai naujienų portalą Lrytas informavo, kad sutemus drono paieška bus stabdoma ir atnaujinama jau antradienio rytą.

„Skraidančio objekto paieška vykdoma šviesiu paros metu, atsižvelgiant į oro sąlygas ir situaciją vietovėje. Esant palankioms sąlygoms, paieškos darbai bus atnaujinti“, – nurodė kariuomenės atstovai. Jie patvirtino, kad šiuo metu jokios naujesnės informacijos apie drono buvimo vietą nėra.

Karinių oro pajėgų pulkininku pulkininkas Antanas Matutis 15min laidoje pasakojo, kad  Baltarusijos teritorijoje buvo stebimos „drono atžymos“ galėjo būti to paties drono, įskridusio į Lietuvos teritoriją.

„Bet 100 proc. mes negalime pasakyti“, – pridūrė jis.

„Oro paveikslas gaminamas iš daugelio priemonių, ne tik tų, kurias turime savo. Buvo konsultuojamasi ir derinama ar kažkas nestebi kažko daugiau be to, ką turime mes“, – kalbėjo pulkininkas.

Paklaustas, kas turėtų priimti sprendimą neutralizuoti į šalį įskrendantį droną, A.Matutis atsakė: „Taikos metu ši pareiga yra krašto apsaugos ministro rankose“.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis patvirtino, kad antradienį prezidentūroje numatytas pasitarimas, kuriame bus aptarinėjama situacija ir tariamasi, ar oro gynyboje esama spragų.

Jis taip pat sakė, kad nėra žinoma, kur šiuo metu yra šis įskridęs dronas, esą jo ieško policijos ir kariuomenės pajėgos: „Tikimybė, kad tai kovinis dronas yra labai nedidelė. Kai bus surastas, daugiau galėsime pasakyti, truputį per anksti ką nors sakyti ir daryti išvadas.

Noriu tik pabrėžti, kad rytoj antrą valandą pas prezidentą bus atskiras pasitarimas, skirtas šitai temai. Kviečiame krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrus, Viešojo saugumo tarnybos vadovą ir taip pat kariuomenės vadovybę tam, kad identifikuotume, kur yra problemos.“

Patarėjo teigimu, būtina aptarti tokius tris lygmenis: detekcija ir identifikavimas, visuomenės organizavimas ir likvidavimas.

Prezidentas gavo labai operatyviai, sako patarėjas.

„Jeigu yra spragų, žiūrėsime, ką turime padaryti artimiausiu metu. Jeigu trūksta pinigų, atitinkamai ištekliai turi būti perskirstyti iš atitinkamų ministerijų asignavimų tam, kad oro erdvės gynyba būtų ištikrinta.

Sutvarkėme sienos apsaugą, galime sutvarkyti ir oro erdvės apsaugą. Šioje vietoje dėl tos deteksijos ir identifikavimo yra gana sudėtingas dalykas. Nes gali būti radare ir konkretus objektas, tačiau neaišku, koks tas objektas. Gali būti ir kontrabandinis dronas. Todėl mūsų kariškiai ir VSAT pareigūnai turi treniruotis. Tada turi būti nedelsiamas sprendimas pirmiausia informuoti visuomenę. Ir čia reikia pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje, kad nereikėtų derinimo, o vyktų automatiškai.

Ir trečias dalykas – taikos sąlygomis ne tik elektroninėmis priemonėmis jį nuleisti, jeigu yra būtinybė, bet ir numušti, liaudiškai kalbant“, – 15min specialioje laidoje kalbėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, pasitarime prezidentūroje tikslas ir yra sužiūrėti visas priemones.

KAM viceministras Karolis Aleksa 15min teigė, kad dronas buvo matomas ir Baltarusijos teritorijoje.

„Džiaugiamės, kad gyventojai yra tokie pilietiški, tikrai padeda ir teikia papildomos informacijos, kas pagerino mūsų detekciją ir tada imtis reagavimo priemonių. Tai čia sveikintinas dalykas. Bet nemanyčiau, kad buvo koks vėlavimas, ar algoritmo nesuveikimas", - pasakojo K.Aleksa. 

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas specialiojoje laidoje 15min kėlė klausimą, ar yra bendra valstybės oro gynybos strategija.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Giedrimas Jeglinskas

„Čia jau nebe KAM ministro reikalas, nebe VRM, čia jau yra kiek aukščiau, tai būtų premjero lygmens klausimas. Svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas Prezidento lyderystė čia sveikintina, nes suburiamos institucijos, Bet turime kalbėti apie bendrą oro gynybos strategiją, net tik apie kariuomenės ganėtinai siaurą vaidmenį šiuo metu“, – teigė G.Jeglinskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai bus surastas dronas, tuomet esą bus galima atsakyti į visus klausimus, koks tai buvo objektas. Tačiau jis pabrėžė, kad šalies vadovai turėtų tvirtai pasakyti, jog oro gynyba yra prioritetinė sritys gynyboje ir jeigu ji bus skylėta, pradės dronai kristi, galbūt vėliau ir raketos, o tai tiesioginis pavojus visuomenei.

Todėl, jo teigimu, turi būti priimti sprendimai, kaip tokie dronai gali būti numušami. Tai esą padidintų ir žmonių pasitikėjimą: „To labai reikia. Šie du atvejai parodo labai daug skylių, labai daug pažeidžiamumo.“

Spaudos konferencija VRM, dėl į Lietuvą įskridusio bepiločio orlaivio

Generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas sako, jog naujų pranešimų apie drono kelionę kurį laiką negauta. Anksčiau jis skelbė, jog objektas, vertinant pranešimus, buvo atsidūręs netoli Kauno.

„Darome prielaidą, kad jis savo skrydį yra nutraukęs. O buvimo vieta kol kas tikrai nenustatyta, tas paieškos sektorius yra pakankamai didelis. Šiuo metu paiešką vykdo Lietuvos kariuomenė“, –spaudos konferencijoje tvirtino policijos vadovas.

Jis spėjo, jog paieškas sunkina oro sąlygos. 

Spaudos konferencija VRM, dėl į Lietuvą įskridusio bepiločio orlaivio

VSAT vadovas Rustamas Liubajevas pažymėjo, kad tarnyba neturi zenitinių kompleksų, kokius naudoja ukrainiečiai, kuriais būtų galima numušti dronus, bet abejojo, ar jų reikėtų, nes oro gynybos sistema, jo teigimu, turėtų būti „vieninga ir nefragmentuojama“.

„Kalbant apie savadarbius dronus ar dronus, kurie prieinami rinkai, kurie naudojami kontrabandos permetimui – jų poveikiui priemonių yra: turime antidroninę įrangą, kurios pagalba mes galime jį neutralizuoti, nusodinti, ar tas dronas gali prarasti ryšį su operatoriumi ir nukristi“, – sakė R.Liubajevas.

Anot jo, tokiais atvejais pareigūnai vyksta į įvykio vietą ir bando sulaikyti kontrabandininkus, atvykusius pasiimti prekių.

Panaudoti šaunamąjį ginklą, jei šis kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, pareigūnai gali, tačiau neturi tam reikalingų priemonių.

„Specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, apart šturmo karabinų, kurie naudojami šiandien mūsų tarnyboje, mes neturime. Tad irgi reikia suprasti, kad objektą, kuris dideliu greičiu skrenda, aukštai, panaudojant šturmo karabiną neutralizuoti jį kinetinėmis priemonėmis yra nedaug“, – paaiškino VSAT vadas.

Spaudos konferencija VRM, dėl į Lietuvą įskridusio bepiločio orlaivio

Policijos vadovas Arūnas Paulauskas taip pat patvirtino, jog pranešimų apie droną jau gauta ir iš Kauno rajono gyventojų. Tačiau jis ragino gyventojus rezervuotai vertinti tai, ką jie mato.

„Pagal paskutinius pranešimus, tai yra centrinė Lietuvos dalis, galbūt šiek tiek šiauriau Kauno. Bet tai yra pranešimas.

Mes tikriname kiekvieną gautą pranešimą, nes kai kurie pranešimai buvo gana nelogiški, laike buvo nukrypimų. Matyt, sukelia ažiotažą ta išsiųsta žinutė ir žmonės, pamatę ar paukštį, ar nedidelį lėktuvėlį, tą priėmė kaip kažkokį svetimą skraidantį objektą.

Bet atkuriant sisteminį, kuris atitiktų pakankamai laiką skridimo ir nuotolį, yra toks rajonas“, – tvirtino policijos generalinis komisaras.

Apie kariuomenės vykdytą paiešką sraigtasparniu Kernavės apylinkėse jis sako nežinantis. 

Spaudos konferencija VRM, dėl į Lietuvą įskridusio bepiločio orlaivio

+9