„Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku“, – pranešime spaudai teigė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pernai degančios žolės ir ražienų ugniagesiai vyko gesinti kiek daugiau nei 4,4 tūkst. karto. PAGD duomenimis, pernai kilo 58 proc. daugiau gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, nei 2017 metais.
Taip pat PAGD turimi duomenys rodo, kad praėjusiais metais degindami žolę nukentėjo trys žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo išgelbėti.
„Nėra jokių išimčių, leidžiančių ją deginti, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą“, – teigė J.Targonskas.
Pagal daugiametę statistiką, daugiausia gaisrų atvirose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai kovo-gegužės mėnesiais buvo užgesinti 2438 tokie gaisrai.
Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 50 iki 350 eurų siekiančią baudą.
