Sukėlė nuostabą
Šių metų pradžioje Šiauliuose lankėsi Charkovo (Ukraina) miesto delegacija, kuri domėjosi galimybėmis Šiaulių arenos techninį projektą panaudoti statant naujas sporto arenas Ukrainoje artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tada miesto valdžia aiškino, kad svečiai taip pat domėjosi ir kitų Lietuvos miestuose stovinčių arenų patirtimi, tačiau apsistota ties Šiauliais. Viešai buvo kalbama, kad ukrainiečiai arenos techninį projektą nori nusipirkti. Miestui arenos projektas kainavo apie septynis šimtus tūkstančių litų.
Tad šios savaitės pradžioje pasklidusi žinia, kad Šiaulių miesto savivaldybė nori arenos techninį projektą Ukrainai perduoti naudotis be jokio atlygio, nustebino ne vieną. Dar daugiau klausimų kėlė ir tai, kad viskas vyksta skubotai. „Dėl klausimo svarbos ir skubos šio sprendimo svarstymas artimiausiame pagal grafiką numatytame Tarybos posėdyje būtų per vėlyvas“, – rašoma dokumente, kurį praėjusį penktadienį pasirašė keturiolika Tarybos narių.
Apkaltino netobulus įstatymus
Šiaulių meras Justinas Sartauskas skubos neįžvelgia, nes, pasak jo, Ukrainą spaudžia terminai, todėl sprendimo reikia greitai. O kad projektas bus dovanojamas, bet ne parduodamas, kalti įstatymai.
Tarybos posėdyje dalis politikų pareiškė, kad projektas parengtas skubotai ir iš pradžių prašė net netvirtinti posėdžio darbotvarkės, o vis tiek ją patvirtinus, svarstymą atidėti iki balandžio pabaigos.
„Nėra skubama, priešingai, Ukraina klausia, kada mes apsispręsime, laikas eina. Galbūt būtume norėję ir mokamai, bet mūsų teisininkai įspėjo, kad nėra įstatymo, leidžiančio parduoti. Teisingumo ministerija tą patį atsakė. Terminai yra glausti, matome pagalbą verslui, mūsų miesto gyvenimas turi būti atviras kitų šalių miestams“, – „Šiaulių naujienoms“ dieną prieš posėdį sakė J. Sartauskas.
Nuomonės išsiskyrė
Nors valdininkai suderinimo akte pasirašė, kad pritaria tokiam sprendimui, tačiau kai kurie išsakė prieštaraujančias pastabas. Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis teigė, jog miestas neturės materialinės naudos, o miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė kėlė klausimą, ar verta kitoje šalyje tiražuoti miesto simboliu tapusį pastatą.
„Žmonės, atstovaujantys savo sritims, iš tikrųjų turėtų siekti kažkokios naudos miestui. Bet tiesmukiškas siekimas nėra vien tik skyriaus reikalas. Tam pačiam G. Skurkiui galėčiau pasakyti, pakeisk įstatymus ir bandyk pardavinėti projektą, ar atsiras nors vienas pasaulyje, kuris norės pirkti“, – pastabas kritikavo J. Sartauskas.
Siūlė svarstymą atidėti
Tarybos posėdžio metu dalis politikų pareiškė, kad projektas parengtas skubotai ir iš pradžių prašė net netvirtinti posėdžio darbotvarkės, o vis tiek ją patvirtinus, svarstymą atidėti iki balandžio pabaigos. „Sprendimas parengtas netinkamai, skubotai, būtų nusikalstama priimti tokį sprendimo projektą, ar kas nors pasikeistų, jeigu svarstymą atidėtume“, – kalbėjo politikai.
Pranešėja, Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė teigė, kad tai pirmas toks atvejis miesto istorijoje, tačiau tai ne dovanojimas, o leidimas naudotis projektu. Pagal projektą būtų statomos arenos trijuose Ukrainos miestuose: Lvove, Dniepropetrovske ir Odesoje, būtent 2015 m. vyksiančiam krepšinio čempionatui surengti.
Naudos turės – verslas?
Keletas politikų aiškino, kad nors Šiauliai materialinės naudos negaus, tačiau teigiamai nuskambės visos šalies ir pasaulio mastu, kaip draugiškumą parodęs miestas. Tai padėtų užmegzti glaudesnius ryšius su Ukraina, būtų parodytas geras pavyzdys kitiems, solidarizuojamasi su krepšiniu.
Tačiau skeptiškai nusiteikę politikai mano, kad iš tokio dosnumo pasipelnys tik verslininkai. Kalbama, kad prie arenų Ukrainoje statybų prisidės Šiaulių areną pastatęs rangovas – Panevėžio bendrovė. Politikai taip pat kėlė klausimą, kodėl skolose skendintis miestas uždarinėja mokyklas, nesugeba sutvarkyti gatvių ir centrinės aikštės, bet dosniai dalija brangias dovanas kitiems.
„Gal buvo galima sugalvoti, kad Ukraina atsidėkotų kaip nors mainais, kad nauda būtų abipusė. Tautų draugystė gražu, bet palaikyti vieną įmonę, ir taip atvirai, nesuprantama“, – tokiu sprendimu stebėjosi ne vienas politikas.
