Tuo metu vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis įteisinimo premjeras ragino nesieti su lenkų tautine mažuma.
Dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto galiu labai atsakingai pasakyti – frakcijoje buvo pritarta, kad regionuose dviejų kalbų nebus, jokių dviem užrašais lentelių rašymo nebus, bet kai kurios nuostatos, aš manau, gali būti priimtos, – sakė premjeras.
„Kiek mes esame gavę laiškų dėl šio įstatymo, 97 proc. laiškų gauta iš lietuvaičių, kurios ištekėjusios už užsieniečių, arba dėl to, kad vaikai gimsta užsienyje. Ir norėčiau, kad šitas įstatymas iš viso nebūtų siejamas su lenkų tautine mažuma mūsų valstybėje“, – sakė premjeras.
Antradienį Seimas vėl ketina imtis nagrinėti daug diskusijų keliančius Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymų projektus, kuriais siūloma įteisinti originalią pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis bei leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Šie projektai buvo ir praėjusios savaitės Seimo posėdžių darbotvarkėse, bet buvo atidėti.
Valdantieji anksčiau yra ne kartą žadėję paramą koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuojamam Tautinių mažumų įstatymo projektui.
LLRA atstovo Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta 2010 metais, siūlo grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
Į antradienio darbotvarkę įtraukti ir du alternatyvūs projektai dėl vardų ir pavardžių originalios rašybos dokumentuose. Valdančiųjų socialdemokratų parengtas projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų pagrindiniame paso puslapyje, o grupės Seimo narių inicijuotas projektas siūlo originalią rašybą įteisinti papildomame puslapyje. Pastarojo iniciatoriai tvirtina, kad jų pasiūlymas – kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
