„Aš esu įsitikinęs, jog šis sprendimas ugdymo kokybės nesusiaurins ir nesuprastins. Jeigu tam tikras profiliavimas bus neįmanomas, kita mokykla rajone tai galės užtikrinti ir tėvai turės pasirinkimą“, – interviu LRT antradienį sakė ministras pirmininkas.
Praėjusią savaitę registruotame Vyriausybės nutarime numatoma, jog mažiausias mokinių skaičius klasėje vidurinio ugdymo programoje yra 21, tačiau numatytos ir išimtys sudarant po vieną trečią ir ketvirtą gimnazijos klasę su ne mažiau kaip 12 mokinių.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, formuoti 12 mokinių turinčias klases nuo kitų mokslo metų galėtų visos „ne savivaldybių centruose veikiančios Lietuvos gimnazijos“.
Kaip anksčiau yra sakęs viceministras bendrajam ugdymui Jonas Petkevičius, savivaldybei bus suteikiama galimybė finansiškai prisidėti 50 proc. išlaikant mažą klasę nuo 12 iki 21 mokinių, klases jungti kaip skyrių prie kitos gimnazijos bei vykdyti reorganizaciją.
Esant mažoms klasėms ir nesusidarant tam tikro dalyko, pavyzdžiui, chemijos, fizikos grupėms, mokiniai turėtų vykti į kitas mokyklas.
„Tačiau toks važiavimas ir tokia logistika būtų jau individualus, kaip sakyti, sprendimas. Šiuo atveju, jeigu mes uždarinėjame visas klases, tai mes esame priversti visus vaikus ir visus tėvus, visas šeimas, keisti iš dalies jų gyvenimo būdą, kraustytis, ieškoti kitos mokyklos“, – sakė G. Paluckas.
Pasak jo, pokyčius dėl klasių sudarymo palaiko ir pačios savivaldybės.
„Savivaldybių vadovybės, merai, tarybos taip pat savo vaikams, savo šeimoms blogo tikrai nelinki, todėl čia yra pasidalintos atsakomybės modelis, kai mažos klasės finansavimą proporcingai užtikrins ir valstybė, ir prisidės savivaldybė tam, kad iš tikrųjų būtų užtikrinta geriausią ugdymo kokybė, kokia tiktai tomis aplinkybėmis yra įmanoma“, – sakė ministras pirmininkas.
