„Premjeras su G.Landsbergiu aptarė strateginius Lietuvos gynybos klausimus, taip pat būtinybę pasirašyti susitarimą tarp partijų, kuriame atsispindėtų konceptualūs sprendimai – kur, kokia kryptimi, kokia apimtimi ir panašiai turėtų vystytis mūsų šalies kariuomenė“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G.Landsbergis teigia paraginęs ministrą pirmininką imtis iniciatyvos šį susitarimą derinti, nes jis turi daug įgaliojimų siūlant ateities finansavimą gynybai.
2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, sieksime kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą.
Susitarimo projekte šiuo metu įrašyta: „2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, sieksime kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“.
Konservatoriai teigia siekiantys, jog partijos įsipareigotų iki 2020 metų gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Mano supratimu, viskas, kas susiję su finansais, yra premjero ir finansų ministro, kartu su gynybos ministru atsakomybė. Aptarėme, kad galėtų premjeras imtis lyderystės tokį susitarimą imti į savo rankas“, – BNS sakė G.Landsbergis.
„Susitarimo tekste turi būti įsipareigojimai iki 2020 metų, tai, kas bus suplanuota biudžetuose. Tai yra trumpas laikotarpis, trys biudžetai, tikrai galima suformuluoti konkrečius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Premjeras ketvirtadienį taip pat susitiko su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Petru Gražuliu. Ministro pirmininko atstovas spaudai tvirtino, jog susitikimo metu aptarta Klaipėdos rajono problematika.
P.Gražulis BNS sakė, kad prašė premjero padėti rajono valdžiai užtikrinti geras sąlygas būsimiems investuotojams.
„Bandome kalbėti, kadangi investicijos ne laisvojoje ekonominėje zonoje, tai gal kažkiek prie pagalbos prisidės ir valstybė, kad ir kokiais elektros tinklais“, – teigė parlamentaras.
Ministro pirmininko ir P.Gražulio susitikimas premjero darbotvarkėje nebuvo paskelbtas. Susitikimas su G.Landsbergiu čia įrašytas buvo.
