Sekite 15min Google
Pasak jo, kitu atveju Vyriausybė neįgyvendintų savo įsipareigojimų dėl finansavimo gynybai ir suplanuotų kitų išlaidų augimo.
„Ar biudžetas bus didesnis nei su 3 proc. deficitu? Greičiausiai taip“, – Briuselyje nacionaliniam transliuotojui LRT sakė M.Sinkevičius.
Jo teigimu, tai gali būti neišvengiamas sprendimas ne tik dėl siekio gynybai toliau skirti mažiausiai 5 proc. BVP, bet ir kitų iš anksto užprogramuotų indeksuojamų išlaidų, pavyzdžiui, didinti pensijas, vaiko pinigus, kelti mokytojų atlyginimus.
„Jeigu susiveržtume ir padarytume jį (biudžetą – BNS) laikantis fiskalinės drausmės ir Mastrichto kriterijų, tai daug dalykų į tuos 3 proc. nebetelpa“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Tiesiog tada turėtume visa politinė vadovybė susitarti, visais lygiais, kad nevykdome savo įsipareigojimų. Bet aš juos noriu vykdyti“, – pridūrė jis.
3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito riba yra numatyta Mastrichto kriterijuose.
Pasak premjero, indeksavimu užprogramuotas išlaidų augimas įvelia Lietuvą į ciklą, kai biudžeto pajamos auga ne taip sparčiai, kaip išmokos ir viešojo sektoriaus išlaidos.
Todėl, anot jo, „kažkurioje vietoje turėsime pristabdyti“.
„Jei to nedarysime, tai kelių metų eigoje įsisuksime į tokią spiralę, kuri labai blogins mūsų fiskalinę situaciją. Artėsime prie 60 proc. skolos nuo BVP lygio, – sakė M.Sinkevičius. – Ta situacija gali vėliau, dabar ją ignoruojan, tapti nevaldoma.“
Planuojamas 2026 metų valstybės skolos santykis su BVP siekia apie 45 proc. Mastrichto kriterijus leidžia 60 proc. ribą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pateisintų didesnį kitų metų valdžios sektoriaus deficitą dėl iššūkio suderinti finansavimo gynybai ir socialinės politikos poreikius.
BNS rašė, jog Lietuva ketina iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, kad išvystytų kariuomenės diviziją ir pasirengtų Vokietijos brigados priėmimui.
