„Aš manau, kad Seimas tikrai stengėsi ir deda maksimalias jėgas atliepti tą tikrąjį žurnalistų interesą, kad kuo daugiau būtų demokratijos taryboje, kad galima būtų iš tiesų turėti sprendimus, kurie gerins žurnalistų darbo sąlygas ir grįšime prie Valstybės kontrolės pastabų“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I.Ruginienė.
„Buvo sukurta darbo grupė, į kurią buvo pakviesta tikrai daug suinteresuotų pusių, ir tie patys žurnalistai, ir skirtingos asociacijos, tiek atstovaujančios privatų verslą, tiek visuomeninį transliuotoją. Buvo pasiūlyta plačiau pasižiūrėti. Tai po to plataus pasižiūrėjimo arba tik pradėjus darbą, pradėjo tam tikros organizacijos išstoti iš darbo grupės arba tiesiog į ją neatvykti su pasakymais, kad nedalyvausime procese“, – kalbėjo ji.
Anot premjerės, gaila, kad organizacijos išstojo, nes jų balsas galėjo nulemti tam tikrus įstatymo pakeitimus.
„Nesuprantu to požiūrio, kurį pademonstravo tam tikros organizacijos, kai iškart pasakė, kad nedalyvausime procese. Aš turėjau labai daug įvairių diskusijų, įvairių reformų, klausimų sprendimų, tai visada yra procesas dalyvauti ir daryti įtaką pačiam procesą per tą prizmę, kad dėti visas pastangas surasti geriausius sprendimus“, – sakė Vyriausybės vadovė.
BNS skelbė, kad trečiadienį po keturių mėnesių pertraukos prie Seimo vėl rengiama protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Organizatorių teigimu, parlamente svarstomi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.
Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.
Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.
