Sekite 15min Google
„Mūsų oro gynybos sistemos suveikė, tačiau pripažįstu, kad algoritmus galima tobulinti, ir atsižvelgdami į tai, kad šį kartą negavome jokios informacijos iš Lenkijos, galime dar papildomai apsidrausti ir reaguoti kitą kartą kitaip. Apie algoritmų keitimą mes kalbėsime artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje“, – pirmadienį interviu TV3 Žinioms sakė G.Nausėda.
„Geriau nelieskime tų regionų ir nejaukime žmonių gyvenimo regionuose, kuriuose tikriausiai tas objektas neįskris, tačiau papildomai apsidrauskime ir greičiau reaguokime tuose Lietuvos regionuose, kuriuose, tikėtina, dronas įskris“, – ragino jis.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad panaudojant dideles krašto apsaugai numatomas lėšas „norėtųsi ir didesnio lankstumo, ir greitesnio sprendimų priėmimo“, bet visos valstybės susiduria su detekcijos iššūkiais oro erdvėje.
„Niekas neslepia, niekas į popierių nesistengia suvynioti tų problemų, jos yra žinomos. Tačiau matome, kad visos valstybės, kurios jau turi veikiančią oro gynybos sistemą, ne visada ir ne visur viską pamato ir sugeba sumažinti riziką iki nulio. Labai norėtųsi, kad ta rizika būtų sumažinta iki nulio“, – nurodė G.Nausėda.
Kaip rašė BNS, į Lietuvą dronas sekmadienį įskrido iš Lenkijos. Jis nukrito Pasvalio rajone ir sprogo. Orlaivio nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Ukraina atsiprašė dėl incidento, pabrėždama, jog dronas galėjo būti nukreiptas Rusijos elektroninių karo priemonių.
„Reikalingi dar papildomi indikatoriai, kurie leistų teigti, kad tai tikrai yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojų keliantis objektas. Kadangi šis dronas, skirtingai negu daugybė kitų ankstesnių dronų, įskrido iš draugiškos mums Lenkijos teritorijos, ir mes jokio signalo iš Lenkijos tarnybų negavome, natūraliai pirminė versija yra, kad tai nėra pavojų keliantis objektas“, – TV3 žiniomis teigė G.Nausėda.
Anot Lietuvos pareigūnų, Lenkija bepiločio orlaivio savo radaruose nematė.
