Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, perspėjusi, kad jos atveria kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle.Kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo svarstomos beveik trejus metus, nariai sako, kad šalies vadovė dėl pataisų žalos buvusi suklaidinta.
„Šios pataisos siūlo sukurti „rubikoninį“ šilumos ūkio variantą ir atveria kelią monopolininkui piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą„, – pranešime spaudai penktadienį cituojama prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, įstatymas lemtų, kad gyventojai už atliekų išvežimą mokėtų brangiau, o savivaldybės bus bejėgės juos apginti.
„Išstūmus savivaldybių įmones ir privatizavus atliekų tvarkymo sektorių, šalies žmonės taptų privatininkų įkaitais, nes sąvartynų eksploatavimas ir šiukšlių išvežimo paslaugos bus orientuotos ne į gyventojų poreikius, o į pelną“, – sakoma pranešime spaudai.
Prezidentės nuomone, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) turi išlikti savivaldybių nuosavybe, negali būti privatizuota jų vykdoma ūkinė veikla ar jie išardyti dėl formalių reikalavimų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių pozicijos dėl prezidentės veto pagrįstumo išsiskyrė.
Liberalcentristas Andrius Burba sakė sveikinąs prezidentės veto.
„Įstatymas neišbaigtas. Ką jis sako nesusigaudo nei specialistai, nei tie, kurie jį turės vykdyti. Pataisos apsunkins vartotojus ir bus atveriamas kelias atliekų sistemos privatizavimui. Į privačias rankas bus atiduota tai, kas neturėtų būti atiduota privačiam sektoriui“, – BNS sakė parlamentaras, įsitikinęs, kad iki 2014 metų Lietuvoje nebus sąlygų gyventojams rūšiuoti atliekas.
A.Burba prognozuoja, kad po pataisų įsigaliojimo atliekų tvarkymas gyventojams pabrangtų ne 60 proc. kaip teigia savivaldybės, o dvigubai daugiau, o tokį kainų šuolį esą lemtų brangiai kainuosianti atliekų rūšiavimo priežiūra.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aurelija Stancikienė mano, kad pataisomis Seimas kaip tik norėjo atliekų tvarkymo ūkyje išnaikinti monopolininkus. Pasak jos, sakyti, kad pakeitimai atliekų tvarkyme bus tarsi „rubikoninis“ šilumos ūkio variantas, yra absurdiška: „Rubikonams kaip tik priešingai – norėtųsi, kad atliekos nebūtų rūšiuojamos. Jiems būtų naudinga, nes tada bus galima greičiau pastatyti Lazdynuose nerūšiuotų atliekų deginimo gamyklą“, – BNS sakė parlamentarė.
Pasak jos, prezidentė, teigianti, kad pataisos paskatins atliekų tvarkymo paslaugų brangimą, yra suklaidinta.
„Netiesa. Labai gaila, bet prezidentė yra suklaidinta ir smarkiai“, – sakė A.Stancikienė.
Parlamentarės teigimu, savivaldybės per visą pataisų svarstymą priešinosi atliekų tvarkymo sistemos keitimui. „Dabar savivaldybėms yra labai gerai – jos paslaugos teikimą perduoda Regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC), jie nustato kokias tik nori kainas, verčia mokėti už kvadratinį metrą, nors žmogus negyvena, o yra išvykęs į užsienį arba tėvams mirus vaikai neparduoda sodybos ir joje būna tik per vasarą, o už šiukšlių išvežimą moka visus metus. Kaip tik monopolis būtų ardomas pataisomis. Mes, skirtingai negu RATC, vežantys atliekas į sąvartynus, suinteresuoti, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau išrūšiuotų atliekų perdirbimo įmonių“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji sutinka, kad pataisos – našta savivaldybėms, kurios būtų priverstos su kiekvienu daugiabučiu arba individualiu namu sudaryti atliekų tvarkymo sutartis – ne tipines, o individualias.
A.Stancikienės teigimu, namų bendrijos, skirtingai negu savivaldybės, nesipriešino naujos tvarkos atliekų ūkyje įvedimui. „Taip savivaldybėms bus didelė administracinė našta“, – teigė parlamentarė.
Ji taip pat pabrėžė, kad prezidentės vetuotomis pataisomis buvo siekiama paskatinti gyventojus būtų aktyvesniais atliekų tvarkyme.
Aplinkos apsaugos komiteto narys „tvarkietis“ Almantas Petkus BNS tvirtino, kad kategoriškas šalies vadovės veto motyvas – paslaugų brangimas – tik galimas vienas iš variantų.
„Ne nuo įstatymo priklauso brangs paslaugos ar ne, o nuo savivaldybės – nuo jų požiūrio į atliekų tvarkymą ir į atliekų turėtojus bei jų sprendimus. Savivaldybėms palikta visiška laisvė tvarkytis šiame (atliekų – BNS) ūkyje ir joms reikia dirbti. Jeigu norės, kad žmonės mokėtų pigiau, neperduos jo privatininkams, jeigu nenorės – perduos. Nedrįsčiau sakyti, kad įstatymas blogas“, – BNS sakė A.Petkus.
Pasak jo, įstatymas Seime buvo svarstomas trejus metus, per tą laiką buvo galima apsvarstyti ir įsigilinti į parlamentarų siūlymus, kaip efektingai sutvarkyti atliekų tvarkymo ūkį.
„Na dabar bus sveika šviežiomis akimis dar pažiūrėti – gal per ilgą ir monotonišką svarstymą Seime kažkas liko pražiūrėta“, – komentavo A.Petkus.
Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų sutvarkymą – rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su savivaldybėmis.
Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo paslaugų kainą, būtų turėjusios atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų turėtojų, gyvenančių viename name, skaičių, į nekilnojamojo turto paskirtį ar jo naudojimo intensyvumą, taip pat į mišrių bei biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
Namo savininkai arba daugiabučių bendrijos ar administratoriai privalėtų sudaryti sutartį su savivaldybės valdoma atliekų tvarkytoja arba su savivaldybe, o kitu atveju jie mokėtų savivaldybės nustatytą rinkliava. Jei tokios rinkliavos nėra, pavyzdžiui, Vilniuje, tuomet gyventojai pagal sutartį mokėtų sutartomis arba standartinėmis sąlygomis. Pastarąsias nustatytų Vyriausybė.
Seimas yra nustatęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius negalės verstis ūkine veikla, o galės tik sudaryti sutartis su atliekų turėtojais ir rengti konkursus atliekų tvarkytojams. Komunalinės atliekos ateityje turės būti tvarkomos taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.
