Anot diplomatų, diskusijose daugiausia turėtų būti kalbama apie pereinamuosius laikotarpius po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir būsimi britų finansiniai įnašai.
ES lyderiai turi nuspręsti, ar derybininkai gali pereiti prie prekybinių ryšių su Britanija aptarimo. Tai gali būti padaryta tik esant pakankamai pažangai derybose dėl „skyrybų“ sąlygų.
Pasak D.Grybauskaitės, kol kas reikiamos pažangos derybose nematyti.
„Kol kas yra atsiliekama nuo derybinio grafiko ir pažangos tikrai dar nefiksuosime. Jeigu bus tam tikri žingsniai, apie tai galbūt galėsime spręsti gruodžio mėnesio taryboje, bet dabar tikrai to nesitikiu, atvirkščiai – kol kas yra daug strigimo, ypač iš Jungtinės Karalystės pusės“, – LRT radijo ketvirtadienio rytą transliuotame interviu sakė prezidentė.
Ji pridūrė, kad kol kas pažangą derybose daugiausia galima matyti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių migrantų teisių užtikrinimo srityje.
„Visi kiti klausimai yra užstrigę, taigi, pereiti prie derybų dėl prekybinės ateities, prekybos sutarčių ar kitos formos tikrai dar per anksti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, valstybių vadovai taip pat aptars migracijos iššūkius, santykius su Turkija, ES saugumo ir gynybos politiką, atsaką kibernetinėms grėsmėms.
„Kalbėsime apie gyvesnį bendradarbiavimą karinės pramonės srityje ir apie greitesnį reagavimą į tarptautines krizes, kaip tai galėtume daryti kartu, trečiose šalyse. Na ir, aišku, žinant ir matant iššūkius, kokius mums sukelia „Zapad“ pratybos, jau turime kalbėti apie supaprastintą karinės technikos judėjimą tarp Europos Sąjungos šalių arba taip vadinamą karinį Šengeną. Šis klausimas labai realiai iškilo po „Zapad“ pratybų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prieš Europos Vadovų Tarybą Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiai ketvirtadienį rengia koordinacinį pasitarimą. Prie jo pirmą kartą prisijungs Airijos ir Olandijos premjerai.
ES vadovai taip pat tarsis dėl konkrečių prioritetinių ES darbų ateinantiems dvejiems metams.
