Teisėjų tarybos balsai, sprendžiant, ar patarti teisėją atleisti iš pareigų, pasiskirstė: 16 – už, 4 – prieš, vienas Teisėjų tarybos narys nuo balsavimo nusišalino.
„Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad teisėją ir bankroto įmonės atstovą siejo santykiai, kurie buvo pagrįsti interesų sąsajomis, – sprendimą motyvavo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. – Teisėjo nagrinėjamos bylos, kuriose dalyvavo ir bankroto administratorius, dažni susitikinėjimai, pirtys ir panašūs dalykai teisėjui buvo signalas, kad jis privalo nusišalinti, nes prasideda akivaizdus interesų konfliktas“.
Teisėjo A. Saulėno atleidimo iš pareigų klausimas iškeltas po to, kai kilo įtarimų, kad būdamas asmeniškai pažįstamas ir palaikydamas draugiškus santykius su bankroto administratoriumi jis nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tuo pažeisdamas Konstituciją ir Teisėjų etikos kodeksą. Tai įvertinusi Lietuvos Respublikos Prezidentė paprašė Teisėjų tarybos patarimo teisėją A. Saulėną atleisti iš pareigų.
Kad tarp teisėjo ir bankroto administratoriaus susiklostė draugiški santykiai patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. Teisėjas buvo supažindintas su STT informacija ir jam suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus dėl nusišalinimo sprendžiant bylas, tačiau teisėjas neįžvelgė savo ir bankroto administratoriaus santykiuose trukdžių byloms nagrinėti.
Posėdyje dalyvavęs teisėjo atstovas advokatas Darius Bolzanas teigė, kad iš pateiktų STT duomenų negalima spręsti apie teisėjo sąžiningumą ir atkreipė TT narių dėmesį, kad STT nurodyti teisėjo 44 kontaktai su bankroto administratoriumi galbūt ir yra padarytas teisėjo drausmės pažeidimas, tačiau jis klasikinis, kurį galėtų nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
