N.Aleksiejūnas teigė, esą trečiadienį paskelbtas planas tėra pasiūlymas, reiškiantis keletą mėnesių trukti galinčią derybų pradžią.
„Galiausiai sprendimą priims ES šalys narės“, – teigė prezidentės patarėjas.
Anot N.Aleksiejūno, vertinant pasiūlymą būtina atsižvelgti į būsimą Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Bendrijos.
„Europos Sąjungos biudžete natūraliai atsiranda skylė, kurią reikia užlopyti. Be to, ES daugėja iššūkių, atsiranda nauji dalykai, kurie anksčiau nebuvo finansuoti iš ES biudžeto, pavyzdžiui, gynyba, didesnis dėmesys inovacijoms, skaitmeninės darbotvarkės klausimams“, – teigė N.Aleksiejūnas.
Vis dėlto palyginti trečiadienį pasirodžiusį pasiūlymą ilgamečiam biudžetui su ankstesnių metų planu – sudėtinga: į sanglaudos politiką, kuriai skiriamos lėšos mažinamos 7 proc., šįkart įtrauktas Ekonominės ir pinigų sąjungos finansavimas.
Tuo tarpu bendros žemės ūkio politikos stulpelyje atsirado lėšos, kurias planuojama skirti kovai su klimato kaita. Finansavimą žemės ūkiui numatoma sumažinti 5 proc.
Lieka neaišku, ar sumažės Lietuvos žemdirbiams skiriamos išmokos – įmanomas net jų augimas. Vis dėlto tikslios sumos paaiškės tik gegužės pabaigoje
N.Aleksiejūnas: „Derybose sieksime, kad išmokų suvienodinimas vyktų kuo sparčiau, nes nėra normalu, kad vis dar gauname tik 75 proc. ES išmokų vidurkio.“
„Derybose sieksime, kad išmokų suvienodinimas vyktų kuo sparčiau, nes nėra normalu, kad vis dar gauname tik 75 proc. ES išmokų vidurkio“, – sakė N.Aleksiejūnas.
Stebės teisinius mechanizmus
Dar prieš pasiūlymo biudžetui paskelbimą užvirė aistros dėl planų skirti mažiau ar išvis neskirti lėšų iš ES fondų šalims narėms, kurios esą negerbia įstatymų viršenybės.
„Pagal naujas siūlomas priemones Sąjunga, proporcingai atsižvelgdama į teisinės valstybės principų nesilaikymo pobūdį, sunkumą ir mastą, galėtų laikinai neleisti gauti ES finansavimo, jį sumažinti arba apriboti“, – nurodoma Komisijos paskelbtame pranešime.
Toks paramos sumažinimas neabejotinai gresia su EK jau kurį laiką konfliktuojančioms Lenkijai ir Vengrijai.
Prezidentės, šiemet susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pažadėjusios remti Varšuvą konflikte su Briuseliu, patarėjas teigė, esą bus stebima, kad Bendrija nesukurtų naujų teisinių mechanizmų.
N.Aleksiejūnas: „Mums svarbiausia, kad bet koks procesas būtų ES sutarčių rėmuose, tikrai stebėsime ir žiūrėsime, kad nebūtų sukuriama naujų mechanizmų, kurie išeitų iš dabartinės teisinės sanglaudos ribų.“
„Mums svarbiausia, kad bet koks procesas būtų ES sutarčių rėmuose, tikrai stebėsime ir žiūrėsime, kad nebūtų sukuriama naujų mechanizmų, kurie išeitų iš dabartinės teisinės sanglaudos ribų“, – sakė N.Aleksiejūnas.
Prezidentės patarėjas džiaugėsi EK planais Ignalinos AE uždarymui skirti 552 mln. eurų einamosiomis kainomis. Vis dėlto Finansų ministerija skaičiuoja, kad atominės elektrinės uždarymui reikėtų 700 mln. eurų.
„Be abejo, kalbėsime, kad finansavimas turėtų dar didėti, tačiau tas pirminis pasiūlymas yra pakankamai geras pagrindas, ypač lyginant su dabartine finansine perspektyva, prieš kurią ES pasiūlymas buvo 210 mln. eurų, o dabar siūloma virš 500 mln. eurų“, – teigė N.Aleksiejūnas.
Iš viso ilgametis biudžetas (2021–2027 m.) sudarys 1,279 trln. eurų.
