Pasak patarėjo, prezidentas visada gynė dabartinę Konstitucijoje numatytą sampratą, o dėl siūlomų pokyčių gali pasisakyti vėliau, kai būtų aiškus referendumo klausimas.
Anot V.Augustinavičiaus, referendumą palaikiusi Seimo narių gausa rodo, jog klausimas yra aktualus didelei rinkėjų grupei.
„Jeigu dalis žmonių mano, kad yra prasminga atsiklausti visuomenės vienu ar kitu klausimu, šiuo atveju 50 Seimo narių balsavo už šio Seimo nutarimo (dėl referendumo paskelbimo – BNS) pateikimą, tai tokia teisė, be abejo, yra“, – Žinių radijui antradienį sakė V.Augustinavičius.
„Pasitikrinti vieną ar kitą klausimą referendumu, patariamuoju referendumu yra demokratijos teisė“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjo teigimu, Šveicarijoje referendumai rengiami kelis kartus per metus, tačiau ši šalis nekritikuojama dėl referendumų išnaudojimo rinkėjų aktyvumui kelti, skirtingai nei kai kurios plebiscitų iniciatyvos Lietuvoje.
Paklaustas, kaip prezidentas balsuotų referendume dėl šeimos sampratos keitimo, V.Augustinavičius atsakė, jog dar nėra aiškus konkretus referendumo klausimas, nes dabartiniam variantui pastabų turi Seimo teisininkai.
Paklaustas, ar šalies vadovui pakanka dabartinės Konstitucijoje apibrėžtos šeimos sampratos, ar norėtų kitokios, patarėjas atsakė: „Prezidentas visada gynė Konstitucijos 38 straipsnį. (...) Prezidentas gina Konstituciją, o įvairūs pasiūlymai dėl jos pakeitimo, jie būtų diskutuojami vėliau.“
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Pagal Seimo nutarimo projektą, kuriam po pateikimo pritarta balandžio pradžioje, per referendumą, kuris vyktų kartu su savivaldos rinkimais kitąmet, būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė siūlymui surengti referendumą šiuo klausimu paprašyti ekspertinio vertinimo.
Prezidento patarėjas taip pat gynė teisę rengti ir kitą patariamąjį referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apsaugos.
Šiame referendume siūloma klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais. Jeigu žmonės pritartų, būtų keičiama Konstitucija.
V.Augustinavičius sakė, kad diskutuojant apie sandorių grynaisiais pinigais kartelės didinimą turėtų būti vertinamas poveikis šešėlinei ekonomikai.
BNS rašė, kad siūlymus rengti referendumus dėl šeimos sampratos ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais remia politikai iš įvairių Seimo frakcijų, tačiau vieningo valdančiųjų ar opozicijos palaikymo nesulaukia nė vienas siūlymas.
Pagal įstatymą, siūlymą Seimui paskelbti referendumą gali ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
