Jo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašys tai įgalinančius įstatymus. Susitikime dalyvaus premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti už gynybą atsakingi pareigūnai.
Kaip BNS nurodė Prezidentūra, su jais šalies vadovas „aptars įstatymų įgyvendinimo žingsnius stiprinant Lietuvos gynybą ir atgrasymą bei papildomą valstybės dėmesį savivaldybių, kuriose kuriami poligonai, infrastruktūros, sveikatos apsaugos paslaugų plėtrai, ekonominėms investicijoms į naujas darbo vietas“.
BNS rašė, kad Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui praėjusią savaitę pritarė Seimas.
Vilniuje dėl šio sprendimo buvo surengtos kelios protesto akcijos.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio.
Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.
Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur bei kitus turto savininko neturtinius praradimus.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.
Teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.
Kiek anksčiau Seimas vienbalsiai pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną, šios teritorijos dydis turėtų augti 2334 hektarais.
Nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevravimui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.
Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.
