Smėliu šokuojančios varlės įamžintos Girulių paplūdimyje.
„Labai dažnai nutinka, kad varlės tiesiog išplaunamos, kai sukyla vėjas, vanduo. Jos kažkur jau žiemoja, tačiau dar neįmigusios, o ir vandens temperatūra nėra žema. Galėjo išplauti iš tų pačių marių ar upelio, kur į jūrą suteka. Išplauna ir po to bangos išneša į krantą. Čia nėra kažkokių taisyklių, kažkokių dėsnių. Teoriškai turėtų miegoti, gi žiema, bet... tik teoriškai“, – komentavo E.Paplauskis.
Anot jo, gali būti, kad šitaip išplautoms varlėms saugaus prieglobsčio žiemai taip ir nebepavyks rasti ir jos sušals arba taps paukščių taikiniu.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Ruginis pripažino, kad tai – neįprastas reginys. „Šiaip keistas dalykas, bet ir vasarą esu matęs varlę jūroje. Varlės jautrios sūriam vandeniui, natūraliai jų ten neturėtų būti. Tad galėjo su upelių vandeniu būti išneštos“, – teigė mokslininkas.
Kaip skelbia Tado Ivanausko zoologijos muziejus, varlių išskirtinumas – gebėjimas kvėpuoti ne tik plaučiais, bet ir oda. Plona, jautri, gleivėmis padengta oda pasižymi itin dideliu pralaidumu dujoms ir vandeniui, todėl deguonis ir kitos medžiagos lengvai patenka į organizmą. Ši savybė ypač svarbi žiemą, kai varlės panyra į vandenį arba pereina į ramybės būseną – hibernaciją.
Net gera slėptuvė negarantuoja išlikimo: žiemojančius varliagyvius gali pražudyti iki dugno užšalę vandens telkiniai ar plėšrūnai.
