Moters teigimu, jai atliekant darbines funkcijas, kolega trenkė jai per sėdmenis. „Man skaudėjo, ištiko šokas, kelias sekundes net nesupratau, kas įvyko. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kažkas panašaus gali įvykti darbo vietoje“, – tvirtino medikė.
Ji nedelsdama apie tai informavo vadovą, tačiau tai iššaukė konfliktą su priekabiavusiu kolega: „Jis užsipuolė mane, pakeltu tonu klausė, kodėl pasiskundžiau vadovui. Be to, pareiškė, kad esu per jauna, kad suprasčiau tokius dalykus. O tame, kas atsitiko, jis nemato nieko blogo, esą dar nei viena nepasiskundė“.
Maža to, kaip pasakojo nukentėjusioji medikė, minėtasis darbuotojas pasikvietė dar vieną kolegę ir „ant jos pademonstravo savo pliaukštelėjimus“. Pastaroji kolegė, moters žodžiais, tame nieko blogo neįžvelgė, o pasiteiravus, ar toks elgesys yra įprastas ir normalus, to nepaneigė.
Dėl šio įvykio medicinos įstaigoje buvo atliktas vidinis tyrimas. Speciali komisija įvertino darbuotojo elgesį ne kaip seksualinį priekabiavimą, o kaip smurtinį veiksmą ir skyrė žmogui įspėjimą. Tai reiškia, kad gavęs dar vieną tokio pobūdžio įspėjimą, jis būtų atleistas iš darbo. Taip pat, įstaigos atstovų teigimu, jie užtikrino, kad nukentėjusi medikė su šiuo kolega kartu nebedirbtų.
Atlikusi vidinį tyrimą dėl savo darbuotojo galimo seksualinio priekabiavimo, įstaiga savo veiksmus paprašė įvertinti ir tyrimą atlikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, darbdavys iš dalies tinkamai atliko pareigą, nustatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme – ėmėsi vidinio tyrimo, stengėsi apsaugoti darbuotoją. Visgi, kontrolierės pastebėjimu, darbdavio veiksmai nebuvo vienareikšmiai.
„Nors pareiškėja kolegos elgesį aiškiai įvertino kaip turintį seksualinę intenciją, toks priekabiavimas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu tiriant panašius atvejus, svarbiausia yra įvertinti, kaip jautėsi ir tokį elgesį suvokė tai patyręs žmogus. Be to, tyrimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjos įvardintas kolegos elgesys įstaigoje galimai yra įprastas ir toleruojamas, o to darbinėje kultūroje neturėtų būti“, – komentavo B.Sabatauskaitė.
Kontrolierė pridūrė, kad jei darbdavys pats imasi veiksmų tirti seksualinio priekabiavimo atvejus, nėra būtina kreiptis į Tarnybą prašant papildomai atlikti tyrimą: „Juo labiau, kad tokiam tyrimui vėl reikalingas informacijos rinkimas, o dėl to nukentėjusiam asmeniui kyla rizika pakartotinai išgyventi neigiamas patirtis.“
Apie tai, kad patyrė tokių išgyvenimų, užsiminė ir seksualinį priekabiavimą patyrusi moteris. „Administracija nežino / nesupranta, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Klausinėjo manęs šimtus kartų, lyg aš pati būčiau kalta dėl įvykusio incidento. Tai sukėlė papildomo bereikalingo streso“, – rašė medikė.
B. Sabatauskaitė taip pat atkreipė dėmėsį į tai, kad įstaiga vidinio tyrimo metu neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji negalėjo dalyvauti visuose komisijos posėdžiuose. Nepaisant to, sprendimai visvien buvo priiimti.
