Pasak rašytojo, kurdamas jis atsigręžia į savo paauglystę, kas jam leidžia tyrinėti pasaulį paauglio akimis. Jo kūrinį į sceną perkėlęs A.Jankevičius stengiasi atskleisti žmogaus viduje tūnantį vėžį, kuris graužia tol, kol gyvenimas ima skleistis.
Kiekvienas balsas Daniel Danis pasakojime – kaip atskira giesmė. Dialogai čia pinami aido ar atsakymų principu. Visi pjesės įvykiai jau seniai įvykę – personažai juos prisimindami sukuria egzistencinę erdvę galimai ateičiai.
Pagrindinis herojus Klermonas išvyksta gyventi į kaimą, norėdamas įveikti savo žmonos, žiauriai nužudytos maniako, netekties skausmą. Apleistoje žemėje, kur teka Akmenų upė, jis sunkiai pluša, atstatydamas namą ir tuštindamas akmenų prigrūstą rūsį, tarsi šitaip akmuo po akmens lengvindamas savo širdgėlą. Raudonoj užrašų knygutėj jis rašo savo dienoraštį, kur pamažu veriasi nauja istorija.
A.Jankevičiui rūpi žmogaus viduje slypintis vėžys, kuris mus pagraužia, kai mūsų gyvenimai ima skleistis. Šio vėžio prigimtis – tai nuobodulys, neapykanta, bedarbystė, negalia valdyti savo ateitį. Kas bus toje ateityje – spektaklio veikėjų ir žiūrovų bendros kūrybos reikalas.
Spektaklio premjera Kaune – spalio 16-17 ir 30 dienomis.
