Kaip teigiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime, po atnaujinimo Konstitucijos pr. 13 įsikūręs daugiabutis, taps pirmuoju tokio tipo namu Baltijos šalyse, kuris gyventojams reikalingą šilumos energiją gamins tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į pastato fasadą integruoti saulės moduliai gamins elektros energiją ir tarnaus kaip inovatyvus vizualinis sprendinys.
Projekto vertė – 2,44 mln. eurų. Iš jų 1,02 mln. eurų sumokėti turės gyventojai. Likusią sumos dalį padengs valstybė ir savivaldybė: 0,86 mln. eurų sudaro valstybės parama, o savivaldybė prisidės 0,395 mln. eurų.
„Pati daugiabučio vieta, urbanistinis ir architektūrinis kontekstas diktuoja tam tikrus nestandartinius sprendimus – siekiame, kad daugiabutis organiškai atrodytų stiklinių dangoraižių apsuptyje, todėl ir pats projektas yra modernesnis nei daugelis kitų renovacijos pavyzdžių.
Tikimės, kad inovatyviais sistemų ir fasado atnaujinimo sprendimais, matydami šio daugiabučio sėkmės istoriją, susidomės ir kiti vilniečiai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
1989 m. pastatytame daugiabutyje planuojama atnaujinti šalto ir karšto vandens vamzdynus, priešgaisrinę, šildymo ir nuotekų sistemas, elektros instaliaciją, įskaitant liftą, fasadą, langus, balkonus.
Kad pastatas pilnai apsirūpintų šilumos energija, į fasadą bus integruota 247 kW galios saulės elektrinė, kuri per metus pagamins apie 120 MWh elektros energijos. Iš atsinaujinančios energijos pagaminta elektra bus panaudota šilumos siurblio veikimui, kuris gamins šilumos energiją ir ruoš karštą vandenį.
Remiantis užsienio šalių praktika, daugiabutyje nuspręsta panaudoti ir atliekinę energiją – atnaujintame daugiabutyje iš butų sanitarinių mazgų ir virtuvių šalinamas šiltas oras bus panaudotas šildymui ir karšto vandens gamybai.
Atliekinė šiluma bus ištraukiama per vėdinimo kanalus, tuomet pereis per rekuperatorių ir vamzdynu keliaus į šilumos punktą, kur veiks šilumos siurblys. Šis šilumą transformuos ir per paskirstymo įrenginį ir hidraulines talpas grąžins namo šildymui ir karšto vandens ruošimui.
„Tiek paties pastato, tiek inžinerinių sistemų modernizavimo rezultatus gyventojai visų pirma pajus finansiškai. Skaičiuojame, kad už 1 kvadratinio metro šildymą ir karštą vandenį, per metus jie sumokės vos 1 eurą. Tokie inovatyvūs sprendimai tapo ypač aktualūs žvelgiant į šiandieninę situaciją – pasaulyje brangstant iškastiniam kurui.
Tačiau tai nėra vienintelis pliusas – dėl efektyvesnio energijos vartojimo, į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės 230 tonų per metus, tad gyventojai patirs ir netiesioginę naudą“, – aiškina „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė.
Atnaujinimo darbai galėtų prasidėti dar šią vasarą.
