„Prokuroro manymu, pareiškėjo rašte nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties, kuri yra įtvirtinta baudžiamajame įstatyme, požymių, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą nėra teisinio pagrindo“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Į Generalinę prokuratūrą rugsėjo pabaigoje kreipėsi Seimo socialdemokratai. Seimo socialdemokratų frakcija paprašė prokurorų ginti viešąjį interesą ir įvertinti, kaip lengvatinėmis sąlygomis G.Lansbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačiai Karalienės Mortos mokyklai buvo išnuomotos „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „NT valda“ patalpos Vilniaus senamiestyje, Gervėčių gatvėje.
Vilniaus apygardos prokuratūra sausio pabaigoje nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Socialdemokratai šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis nusprendė, kad prokurorų sprendimas buvo priimtas visapusiškai nepatikrinus socialdemokratų pateiktos informacijos ir nurodė iš naujo spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais yra nustačiusi, kad A.Landsbergienė, su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“. Šių komisijos išvadų tvirtinimą Seime opoziciniai konservatoriai boikotavo.
Pasak A.Landsbergienės, informacija, jog Karalienės Mortos mokykla gavo ypatingas sąlygas ir jog valstybės įmonė „NT valda“ investavo į patalpų infrastruktūrą, yra melaginga. Ji teigia investavusi į tas patalpas apie 175 tūkst. eurų.
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą Vilniaus Gervėčių gatvėje mokykla išsinuomojo 2013 metais, mokant maždaug 3 eurus už kv. metrą. 2015 metų rugsėjį A.Landsbergienė pasirašė sutartį su „NT valdomis“ dėl naujos mokyklos statybos pastarosios lėšomis, o darbų vertė – apie 7 mln. eurų (su PVM).Prokuroras prašo teismo palikti galioti sprendimą netirti G.Landsbergio šeimos verslo
