Atsitiktinės atrankos būdu buvo patikrintos 1672 ikiteisminio tyrimo medžiagos arba kontrolės bylos. Dažniausiai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, iš karto pripažįstami nukentėjusiaisiais ikiteisminio tyrimo pradžioje, tačiau pasitaikė atvejų, kai atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusiaisiais pripažįstami asmenys ne laiku arba visiškai jais nepripažįstami (pvz., bylose dėl nusikaltimų transporto eismo saugumui, kuriose nėra įtariamųjų).
Įstatyme numatyta, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui. Patikrinimo metu nustatyta, kad kai kuriose teritorinėse prokuratūrose pareiškėjai ne visada informuojami apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Rekomenduota, jog prokurorai atskiru raštu pareiškėjams praneštų apie pradėtą tyrimą.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyta nukentėjusiojo teisė įstatymų numatytais atvejais gauti kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Jeigu asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, patyrė žalos dėl smurtinio nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo raštu informuoti nukentėjusįjį apie teisę gauti kompensaciją. Dažniausiai teritorinėse prokuratūrose nukentėjusieji informuojami apie šią teisę, tačiau buvo nustatyta ir pažeidimų, kai nukentėjusiesiems nebuvo išaiškinta teisė gauti kompensaciją arba buvo paaiškinama prastai.
„Vienas iš prokuratūros uždavinių – užtikrinti bendrąsias proceso dalyvių ir šalių teises“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Atliekant ikiteisminį tyrimą arba jį nutraukus nukentėjusysis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji retai prašo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dažniausiai jie susipažįsta su bylos medžiaga jau baigus tyrimą.
Nutraukus ikiteisminį tyrimą arba dalį tyrimo prieš asmenį, arba dėl atskiros nusikalstamos veikos, nukentėjusiajam turi būti išaiškinama jo teisė apskųsti priimtą nutarimą. Nukentėjusysis per 14 dienų nuo nutarimo gavimos dienos šį nutarimą gali skųsti aukštesniajam prokurorui. Retais atvejais nukentėjusieji netinkamai informuojami apie nutarimo apskundimo tvarką (pvz., nenurodyti tokio nutarimo apskundimo terminai, apie tyrimo nutraukimą pranešama ne mirusiojo artimiesiems giminaičiams ar šeimos nariams, o seniūnijos seniūnui ir nurodoma informuoti artimuosius). Prokurorams rekomenduota, jog pačiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išaiškintų apskundimo tvarką ir terminus, taip pat nutarime nurodytų asmenis, kuriems bus siunčiamas nutarimas, ir aukštesnįjį prokurorą, kuriam gali būti skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas.
Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams ir jų atstovams visada turi būti išsiunčiamas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas. Dažniausiai nutarimų nuorašai nukentėjusiesiems išsiunčiami, tačiau pasitaikė pažeidimų, kai nebuvo pranešta apie procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
,,Prokuratūra, aktyviai įgyvendindama savo tikslus, kartu su kitomis institucijomis gina, saugo teisinės valstybės principus ir siekia pagarbos asmens teisėms. Vienas iš prokuratūros uždavinių – užtikrinti bendrąsias proceso dalyvių ir šalių teises“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Šią vasarą generalinio prokuroro įsakymu buvo patvirtintos naujos rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, kuriose nurodyta, kaip prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi užtikrinti nukentėjusiųjų teisę ginti savo interesus ikiteisminio tyrimo metu.
Rekomendacijas galima rasti prokuratūros internetinėje svetainėje.
