Prokurorams kyla abejonių dėl atstovės Eurojuste Laimos Čekelienės delegavimo teisėtumo

L.Čekelienė į šią instituciją, kurios buveinė yra Olandijos mieste Hagoje, buvo deleguota dar 2008 metų pavasarį, o po jos paskyrimo terminas buvo pratęstas, nesulaukus, kada baigsis pirmasis terminas. Antrą kartą šį terminą iki 2015 metų rugpjūčio pratęsė generalinis prokuroras Darius Valys.

Tyrimą dėl L.Čekelienės darbo sąlygų atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai rašo, kad visus sprendimus dėl L.Čekelienės darbo pratęsimo Generalinė prokuratūra turėjo derinti su Užsienio reikalų ministerija (URM).

Su URM yra pasirašytas specialus dokumentas dėl bendradarbiavimo siunčiant prokurorus į tarptautines institucijas. Pagal šią sutartį L.Čekelienės darbas turėjo būti pratęstas suderinus su URM, tačiau to nebuvo padaryta.

„Be to, delegavimo termino pratęsimas, jam nepasibaigus, kelia klausimų dėl tokio pratęsimo objektyvaus poreikio ir tikslingumo“, – oficialiame rašte prezidentūrai rašo prokuratūra.

Taip pat, pasak prokuratūros, L.Čekelienė buvo išsiųsta į užsienį ne pagal tuos įstatymus, pagal kuriuos reikėjo.

Be to, kilo klausimų dėl finansinių aspektų. Pagal įstatymus, deleguotų asmenų sutuoktiniams yra mokama pusė tos kompensacijos, kuri sumokama patiems deleguotiems asmenims dėl jų darbo užsienyje.

Prokuratūros teigimu, L.Čekelienės vyrui mokama ne tik pusė tos kompensacijos, bet ir lėšos, atitinkančios pusę jos algos. Tai, anot dienraščio, dokumentuose nenumatyta.

Prokuratūra buvo pateikusi URM 2009 metų išlaidų, susijusių su L.Čekelienės dalyvavimu, sąmatą. Tačiau ministerija atsisakė tą sąmatą padengti ir visos lėšos per visus šiuos metus dabar mokamos iš Generalinės prokuratūros biudžeto.

Prokuratūros atsakyme prezidentūrai teigiama, kad visos šios lėšos ir pats L.Čekelienės delegavimo teisėtumas kabo ore.