Į 15min besikreipusi moteris papasakojo situaciją, kurioje atsidūrė.
„Rašau jums ir rieda ašaros. Klausimas, kurį keliu, manau, aktualus tūkstančiams Lietuvos žmonių, kurie čia gyvena, moka mokesčius ir tikisi gauti medicininę pagalbą ne tik tada, kai jau vaduojasi mirties patale ar išeina iš proto. Klausimas ypač adresuotas mūsų sveikatos apsaugos ministrui, kuris pats dargi yra psichiatras. Teoriškai suinteresuotas gera tautiečių psichikos sveikata. Teoriškai“, – rašė ji.
Klausimas, kurį keliu, manau, aktualus tūkstančiams Lietuvos žmonių, kurie čia gyvena, moka mokesčius ir tikisi gauti medicininę pagalbą ne tik tada, kai jau vaduojasi mirties patale ar išeina iš proto.
Žemė pradėjo slysti iš po kojų
Moteris aiškino dirbusi paslaugų sektoriuje ir dabartinės krizės metu netekusi darbo.
Karantino metu sunkiai susirgo jos mama, kuriai reikia skirti laiko, jėgų ir slaugos. Vasarį moteris palaidojo tėvą.
„Pradėjau jausti, kad psichikos sveikata čiuožia žemyn ir žemė slysta iš po kojų. Sunku atsikelti iš lovos, pasidaryti sau valgyti, rasti motyvacijos paprastiems dalykams, kurie anksčiau gyvenime teikė džiaugsmą“, – pasakojo ji.
Jauna moteris teigė anksčiau niekada nesinaudojusi psichiatrų-psichoterapeutų paslaugomis. Tačiau kovą suprato, kad jai reikia pagalbos.
„Apie tai pas mus daug socialinių akcijų, plakatų ir reklamų. Bet kaip supratau pradėjusi domėtis, viskas tuo ir baigiasi. Ypač per karantiną. Neturi pinigų? Išprotėk ar nusižudyk, nes niekam iš tiesų tu ir nerūpi. Biurokratinės lėšoms plakatams įsisavintos, o žmonių gerovė sau – jau atskiras reikalas“, – rašė ji.
Neturi pinigų? Išprotėk ar nusižudyk, nes niekam iš tiesų tu ir nerūpi.
Pasak moters, visų pirma, per karantiną psichikos paslaugos buvo prieinamos tik nuotoliniu būdu, visa kita uždaryta.
„Nekalbu apie pagalbos linijas, į kurias norint gauti tęstinės pagalbos gi neskambinėsi kasdien pasikalbėti apie tą patį. Teko kreiptis privačiai. 50 eurų valanda. Gera ta sveikatos apsauga Lietuvoje kiekvieną mėnesį mokant PSD (privalomąjį sveikatos draudimą) ir neišgalint gauti paslaugų tada, kai tau labiausiai jų reikia“, – ironizavo ji.
Du mėnesius su moterimi dirbęs psichiatras-psichoterapeutas dėl didžiulio nerimo ir įtampos po netekčių jai pasiūlė išeitį – dienos stacionaro psichoterapines paslaugas, nes vieno psichoterapijos seanso per savaitę neužtenka.
„Nežinantiems: tai tokia įstaiga, kur grupiniai ir psichoterapiniai užsiėmimai lankomi kiekvieną dieną, konsultuoja gydytojai ir padeda kenčiantiems ištverti krizes. Tai štai, karantino sąlygomis dienos stacionarai neveikia! Taigi kvalifikuota pagalba, kuri anksčiau buvo prieinama su valstybiniu sveikatos draudimu kiekvienam sunkesnėje situacijoje atsidūrusiam Lietuvos piliečiui, šiuo metu neprieinama.
Mokėk ir eik privačiai. Arba eik į polikliniką vieną kartą per savaitę nemokamai Nesvarbu, kad to karto per savaitę tau jau neužtenka, nesvarbu, kad neužtenka ir kokio nors savanorio per telefoną ištarto: „Aš tave suprantu“. Neturiu nieko prieš šias linijas. Ačiū Dievui, kad jos dar yra, tačiau ta pagalba labai simbolinė“, – sakė moteris.
Kvalifikuota pagalba, kuri anksčiau buvo prieinama su valstybiniu sveikatos draudimu kiekvienam sunkesnėje situacijoje atsidūrusiam Lietuvos piliečiui, šiuo metu neprieinama.
Tik būtinoji pagalba
Moteris sakė galinti numanyti, ką dėl viso to atsakytų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Esą būtinosios paslaugos veikia, esant ribinėms būsenoms pacientai guldomi į psichiatrines ligonines.
„Taip, esant ribinėms būsenoms… Šimtai žmonių Lietuvoje išgyvena krizes ir netektis ir anksčiau jiems dienos stacionaras buvo tikras išsigelbėjimas sunkiose krizėse. Dabar gali gauti būtinąją pagalbą“, – rašė ji.
Pasak moters, ligoninių dienos stacionarai nežino, kada jiems bus leista atsidaryti ir vėl pradėti teikti paslaugas.
„Aš jums išversiu, kad būtinoji pagalba tai – ūmios šizofrenijos, psichozės ir realus bandymas žudytis. Bet jei jums taip blogai kaip man, kad dar gali atsikelti iš lovos ir pasidaryti pusryčius, tai iki būtinos pagalbos dar nepriėjau.
Ar mums būtina privesti šimtus žmonių iki rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, padarius paslaugas nebeprieinamomis? Sakykite, sveikatos apsaugos ministre psichiatre, ar jums ne gėda? Šalyje, kuri pagal savo piliečių savižudybių skaičių nuolatos atsiduria top dešimtuke, nebeliko labai svarbios pagalbos, ji sumažinta iki visiško minimumo ir prieinama tik būtinais atvejais“, – klausė ji A.Verygos.
Ar mums būtina privesti šimtus žmonių iki rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, padarius paslaugas nebeprieinamomis?
Jauna moteris akcentavo, kad žmonės kenčia iki paskutinio lašo.
Ji pati kiekvieną dieną keliasi su milžinišku skausmu, besibaladojančia širdimi, oro trūkumu ir vis meldžianti, kad dar ištvertų vieną dieną ir sugebėtų pasirūpinti vėžiu sergančia mama.
„Jeigu manote, kad tai niekada jūsų nepalies, tai manydami pergalvokite. Kol buvo gerai, ir aš gyvenau gyvenimu džiaugdamasi. Kai vieną po kito patyriau tokius sukrėtimus, kaip netektys ir ligos, mano nuomonė stipriai pasikeitė. Pagalbos šiandien reikia man, o rytoj bet kuris kitas Lietuvos pilietis gali atsidurti krizėje. Ar tam mes mokame mokesčius? Rimtai, pone Veryga, kaip jums ne gėda?“ – dar kartą klausė ji.
Paslaugų teikimas atnaujinamas
Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) prezidentė Ramunė Mazaliauskienė sakė, kad tikrai supranta ir užjaučia šią moterį, susidūrusią su krizine situacija ir visomis jos pasekmėmis tokiu sudėtingu laikotarpiu sveikatos priežiūros sistemai. Taip pat – ir psichikos sveikatos priežiūros.
Kartu R.Mazaliauskienė minėjo, kad galimybės gauti nemokamą psichologinę pagalbą yra.
„Nes jeigu pamini tam tikrus dalykus, kad tu esi krizėje, galbūt tu turi kažkokių savižudiškų minčių, dar kažkokius, sakysime, rimtesnius nusiskundimus, visi pirminiai psichikos sveikatos centrai tikrai rastų galimybę tokį žmogų priimti ir suteikti pagalbą“, – pažymėjo ji.
Jeigu pamini tam tikrus dalykus, kad esi krizėje, galbūt turi kažkokių savižudiškų minčių, dar kažkokius, sakysime, rimtesnius nusiskundimus, visi pirminiai psichikos sveikatos centrai tikrai rastų galimybę tokį žmogų priimti ir suteikti pagalbą.
Patikslinus, kad minėta moteris, kaip rašė, neturi suicidinių minčių ir panašiai, R.Mazaliauskienė teigė, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu yra apribotas planinės pagalbos teikimas.
Tai yra visos konsultacijos, kurios nėra būtinos, yra sumažintos, perkeltos į nuotolines, sustabdytos ir panašiai.
Tai susiję ne tik su psichikos sveikatos priežiūra, bet ir su visomis medicininėmis paslaugomis.
„Jos dabar, aišku, pamažu atsigauna. Ir iš tikrųjų tų paslaugų vis daugėja, nes visos įstaigos sudarinėja planus, kaip jos tas paslaugas pradeda atstatinėti. Bet jos iš principo yra atstatinėjamos. Kol nėra, sakysime, sudėtinga situacija, taip, šiuo metu buvo sunku gauti tas paslaugas psichologo, psichoterapeuto, psichiatro. Nors, tarp kitko, psichologo paslaugos yra visiškai prieinamos ir anoniminės, ir neanoniminės. Nes yra įvairių pagalbos linijų“, – nurodė LPA prezidentė.
Iš tikrųjų tų paslaugų vis daugėja, nes visos įstaigos sudarinėja planus, kaip jos tas paslaugas pradeda atstatinėti.
Kalbėdama apie uždarytus dienos stacionarus psichologinei pagalbai teikti, R.Mazaliauskienė akcentavo, kad šiuo metu reikia užtikrinti, jog nebūtų išplatinta infekcija.
„O kai kiekvieną dieną susirenka koks 20–30 žmonių iš pačių įvairiausių vietų, tai yra pati puikiausia terpė – jeigu jau vienas užsikrės, tai sirgs greičiausiai didžioji dalis ir dar medikai kartu. Tai turbūt logiška, kad dienos stacionaro paslaugos yra sustabdytos“, – pabrėžė gydytoja psichiatrė.
Kreipiasi dažniau
Pasak R.Mazaliauskienės, sunku prognozuoti, kokia gyventojų psichinė sveikata bus po karantino.
Ji sakė susidurianti su pačiais įvairiausiais aspektais psichikos sveikatos paslaugų teikime.
„Šiaip, sakysime, žmonių kreipimasis kažkuriuo laikotarpiu buvo truputį susilpnėjęs. Turbūt čia tuo metu, kai vyravo baimė užsikrėtimo, kai iš tikrųjų buvo griežtesnės karantino sąlygos. Sakysime, ir į stacionarus, ir į poliklinikas žmonės kreipėsi šiek tiek mažiau. Matyt, ir į ligonines, vengdami kažkokio užsikrėtimo ir panašiai. Bet jau tie, kurie kreipdavosi, tai iš tikrųjų būdavo sunkios būsenos“, – nurodė LPA prezidentė.
Laisvėjant karantino sąlygoms, žmonės pradėjo dažniau kreiptis į medikus psichologinės pagalbos.
„Kalbant apie nusiskundimą dėl karantino pasekmių, tai aš tikrai galiu pasakyti, kad dalis žmonių tai kaip tik vertina kaip pakankamai įdomų laiką. Viena pacientė netgi sakė: „Man tai buvo Dievo palaimos laikas su savimi“. Čia vėl tokia kitokia pažiūra.
Yra, aišku, žmonių, kurie iš savęs yra labiau nerimastingi, galbūt dėl kažkokių savo charakterio ypatumų jautriau reaguoja į visus šituos dalykus. Sakysime, aš esu net susidūrusi su žmonėmis, kurie labai stiprų nerimą išgyvena, bijodami užsikrėsti. Bet jų yra mažiau negu aš, kaip psichiatrė, tikėjausi“, – komentavo R.Mazaliauskienė.
Tik pusė priima pacientus
SAM atstovai nurodė, kad atnaujinti planines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir psichikos sveikatos, kai įstaigos bus tinkamai pasiruošusios, Vyriausybė apsisprendė balandžio 29 dieną.
„Turimais duomenimis, praėjus mėnesiui po to, kai švelninant karantino sąlygas mūsų šalies gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris, tik maždaug pusė iš jų yra tai padariusios ir priima pacientus bei teikia jiems reikiamas paslaugas. Kai kurios dar rengia planus, kaip atnaujinti veiklą, ir derina juos su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir tik planuoja atnaujinti savo veiklą“, – teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė.
Praėjus mėnesiui po to, kai švelninant karantino sąlygas mūsų šalies gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris, tik maždaug pusė iš jų yra tai padariusios ir priima pacientus bei teikia jiems reikiamas paslaugas.
Tokia situacija esą kelią rimtą susirūpinimą, tad, savo ruožtu, SAM aktyviai ragina gydymo įstaigas – ligonines, šeimos centrus, poliklinikas ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas – greičiau atnaujinti veiklą ir priimti pacientus, kurie laukia paslaugų.
J.Petravičienės teigimu, dėl to svarstoma keisti ir nuo karantino pradžios taikytą įstaigų finansavimo modelį, kai apmokėjimas vykdytas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę, tai yra kai įstaigos kas mėnesį gauna planuotą sumą, kaip ir buvo numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.
„Kitaip tariant, paslaugos, įskaitant ir psichikos sveikatos paslaugas, jau gali būti teikiamos ir įstaigos tam tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti“, – akcentavo SAM atstovė.
Paslaugos, įskaitant ir psichikos sveikatos paslaugas, jau gali būti teikiamos ir įstaigos tam tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti.
J.Petravičienė sakė, kad kalbant apie pagalbą bendrai – SAM, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją.
Paskambinę numeriu 1809 gyventojai gali gauti emocinę pagalbą, kurią teikia emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai.
Linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.
Be to, SAM kartu su SADM bei ekspertais parengė svetainę, kurioje gyventojai gali rasti visą aktualią, patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamos pagalbos galimybes koronaviruso pandemijos metu.
