Kitą dieną po įvykio gaisravietėje apsilankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad yra nustatyti akivaizdūs teisės aktų pažeidimai. Kokie tiksliai, visuomenei lieka neaišku iki šiol.
Žala gamtai ir gyventojams, kaip tuomet teigė aplinkos ministras, tikrai buvo padaryta.
Savo tyrimus pradėjo tiek Generalinė prokuratūra, tiek Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).
AAD direktorius Giedrius Kadziauskas žadėjo, jog gaisro padarytos žalos paskaičiavimams prireiks kelių mėnesių.
„Yra du, trys mėnesiai šiam darbui atlikti, todėl šiandien pasakyti, kokio dydžio žalą galime prognozuoti, labai sudėtinga“, – pernai rugpjūčio 26-ąją tikino direktorius.
Anot jo, į orą galėjo išsiskirti skirtingų medžiagų, nes degė tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
Prabėgo beveik pusmetis, padarytos žalos skaičiai vis dar nepaviešinti.
Nekomentuoja
Kaip 15min informavo AAD Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyrius, AAD po įvykusio gaisro atliko neplaninį patikrinimą ir visą su patikrinimu susijusią medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.
„Kadangi tai – ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl jos naudojimo sprendžia tiriantis prokuroras, dėl šių klausimų jums reikėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą ar Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – nukreipė AAD atstovai.
Pasak Tautvilės Merkevičiūtės, Generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, šiuo metu ikiteisminiame tyrime atliekami visi būtini procesiniai veiksmai, siekiama nustatyti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalą, jos dydį bei asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietinas su kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis.
Siekiant išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes, pasak jos, tyrimo metu buvo išsiųsti paklausimai į visas reikalingas kompetentingas institucijas. Tyrimo metu atliekamos apklausos, tikslinamos visos aplinkybės, atliktos įvykio vietos apžiūros, turimos vaizdo medžiagos analizė.
„Kol kas atsakyti, kada turėsime visą reikalingą informaciją ir tyrime bus priimtas procesinis sprendimas – negalime“, – 15min patikino T.Merkevičiūtė.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį („Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“).
Už šią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bausmė bauda arba areštu, arba laivės atėmimu iki šešerių metų.
Priežastys vis dar migloje
Situaciją, prabėgus pusmečiui, 15min pakomentavo ir „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas. Pasak jo, pačios įmonės dėl gaisro patirti nuostoliai daugiau ar mažiau yra aiškūs. Tiesa, statybinių darbų sąmatos vis dar yra skaičiuojamos.
Sieks nuostoliai 0,5 mln. eurų?
„Bus gerokai daugiau, – atsakė „Žalvario“ direktorius. – Taip greitai viskas nesidaro. Ikiteisminis tyrimas vyksta toliau, informacijos, kas yra nustatyta jame, mes nei galime pateikti, nei žinome.“
Įmonės veikla, anot jo, yra atnaujinta tose zonose, kurių nepalietė gaisro metu ugnis. Vyksta atstatymas sudegusių pastatų.
„Sunku pasakyti, kada visiškai sugrįšime į savo pirmines darbų apimtis. Tikimės, dar šiais metais. Vieną dieną atrodo, kad per mėnesį atsistatysi, vėliau jau – kad per metus tik. Procedūros, procesai – nėra taip paprasta. Mažiau nukentėjusių pastatų statybų pamatai jau fiziškai matyti. Vienos dalies karkasas matosi“, – apibūdino V.Sapožnikovas.
Planuojama atstatyti tiek, kiek buvo – įmonės patalpų plotas neturėtų išsiplėsti.
Kai kurios atliekos, kurios negali būti saugomos gaisro paliestoje teritorijoje, iki šiol yra vežamos į kitus padalinius. Šiuo metu apie 70 proc. iki gaisro vykdytos veiklos pajėgumų vykdoma vietoje.
Paklaustas, ar gaisro priežastys vis dar skendi migloje, neatmesta net padegimo versija, „Žalvario“ vadovas patikino, kad iki šiol visiškai neaišku, kodėl atliekos užsidegė.
Iš skaudžių pamokų mokosi
„Žalvario“ nuostoliai – ne tik visiškai sudegę ar apdegę pastatai. Užsiliepsnojusios ir ugnies sunaikintos popieriaus ir plastiko atliekos buvo vertę rinkoje turinčios žaliavos.
Iškart po gaisro pateiktais apytiksliais skaičiavimais, sudegusios 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko žaliavų rinkoje galėjo būti vertos 160 tūkst. eurų. Ar šie skaičiavimai per pusmetį nepakito?
Sudegusių atliekų vertė bus mažesnė.
„Apskaičiavome viską tiksliai, bet čia yra ikiteisminio tyrimo dalis, negaliu nieko sakyti. Iš pradžių mes įvardijome, kas buvo leidimuose, sistemoje, bet nemaža dalis buvo saugoma atliekų lauke, tad nenukentėjo. Didžioji dalis plastiko buvo laikoma lauke, sandėlyje jo buvo mažai. Sudegusių atliekų vertė bus mažesnė“, – patikslino V.Sapožnikovas.
Iškart po gaisro jis žadėjo, kad skaudžios pamokos bus išmoktos – įrengs automatinę gesinimo sistemą. Planai nepasikeitė.
„Iškart dabar projektuojame su automatine gesinimo sistema. Kur pavojingos atliekos, naftos produktai, bus putokšliu gesinama, ne vandeniu. O kur nepavojingos atliekos, veiks automatinės gesinimo sistemos vandeniu. Iškart, kur bus atstatyta, bus su šiomis sistemomis“, – patikino įmonės direktorius.
„Žalvario“ vadovas aiškino, kad įmonė nėra gavusi išvadų dėl gaisro padarytos žalos gamtai ar žmonėms.
Degė 10 tūkst. kv. m plotas
15min primena, kad 2022 metų rugpjūčio 25 dienos vakarą gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Palemono gatvę – pranešta apie gaisrą atliekų perdirbimo įmonės „Žalvaris“ patalpose. Girdėjosi sprogimai. Kauno gyventojai gavo įspėjamuosius pranešimus apie galimą oro taršą.
Degimo plotas sudarė apie 10 tūkst. kv. m, degė visuose trijuose gamybiniuose cechuose esančios pavojingos atliekos: senos antrinių žaliavų pakuotės, įvairūs tepalai talpyklose, panaudoti filtrai.
Ugnį gesino 10 automobilinių cisternų, dirbo apie 40 ugniagesių gelbėtojų.
Naktį gaisras buvo suvaldytas, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir ėmėsi vertinti žalą aplinkai.
Kitą rytą Aplinkos apsaugos agentūra skelbė, kad kietųjų dalelių teršalų koncentracijos ore netoli gaisro židinio yra padidėjusios.
Kauno apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
„Žalvario“ direktorius V.Sapožnikovas įvardijo, kad „dėl kol kas nenustatytų priežasčių užsiliepsnojo nepavojingosios antrinės popieriaus ir plėvelės atliekos“.
Pasak jo, gaisro metu žmonės nenukentėjo, o įmonės veikla nebuvo sustabdyta.
„Žalvaris“ yra viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių pramonės atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje ir lyderiaujanti šio sektoriaus bendrovė Baltijos šalyse. Bendrovei priklauso 10 atliekų surinkimo ir tvarkymo padalinių, įmonė aptarnauja daugiau nei 4 000 klientų visoje šalyje. „Žalvaryje“ dirba 150 darbuotojų, iš kurių 60 – įvairių sričių specialistai, įskaitant 11 darbuotojų, teikiančių aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, audito, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.
