Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad individualios įmonės savininkas klaipėdietis R.B. iš įvairių asmenų pirko plastmasės žaliavą, tačiau įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad prekės buvo įsigytos iš 5 uždarųjų akcinių bendrovių. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo užfiksuota, kad už plastmasės žaliavą bendrovėms tariamai buvo sumokėta daugiau nei 2,7 milijono litų, teigiama STT pranešime.
Tyrimo metu nustatyta, kad R.B., siekdamas išvengti dalies mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (31 tūkst. 257 litų), Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė PVM deklaracijas, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie pirkimo PVM.
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjai atskleidė, kad klaipėdietis R.B. tokią nusikalstamą veiklą vykdė ne tik vadovaudamas savo įkurtai individualiajai įmonei, bet ir UAB „Ginbraitas“. Klaipėdietis kaltinamas, kad bendrovės „Ginbraitas“ vardu iš nenustatytų asmenų įsigijo plastmasės žaliavos ir stakles, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje įrašė, kad prekės pirktos iš jam pačiam priklausančios individualiosios įmonės ir dar kelių uždarųjų akcinių bendrovių. Bendrovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyta, kad už plastmasės žaliavą ir stakles tariamai buvo sumokėta daugiau nei 2 milijonai litų.
Tyrimo metu ir šioje bendrovėje nustatyta, kad pirkimo PVM deklaracijos buvo teikiamos jose įrašius melagingus duomenis. Tokiu būdu kaltinamasis išvengė 10 tūkst. 842 litų PVM mokėjimo į valstybės biudžetą.
Didžiausią žalą valstybės biudžetui R.B. padarė kartu su dviem verslininkais iš Panevėžio ir Vilniaus, nesumokėję privalomų pelno ir pridėtinės vertės mokesčio.
Ikiteisminiame tyrime buvo surinkta duomenų apie tai, kad Vilniaus gyventojas D.S., realiai plastmasės žaliavą ir kitus chemijos produktus įsigydamas iš trečiųjų asmenų, įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodė, kad produktus pardavė klaipėdiečio individualioji įmonė ir jo vadovaujama bendrovė. Sukčiaudamas, apgaulingai tvarkydamas dokumentus ir teikdamas neteisingus duomenis D.S. į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 345 tūkstančių litų mokesčių.
Analogišką nusikalstamą veiklą vykdė ir iš Panevėžio kilęs V.B.G. Kaltinamojo vadovaujama bendrovė, įsigydama polietileną ir polietileno granules, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodydavo jau minėto klaipėdiečio R.B. turimų įmonių duomenis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.B.G. vadovaujama bendrovė „Plastivika“ valstybės biudžetui nesumokėjo 423 tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuo ikiteisminio tyrimo bylos į atskirus tyrimus buvo atskirtos 3 bylos, kuriose trys Panevėžio ir Kėdainių verslininkai, veikdami analogišku principu kaip R.B., nesumokėjo į valstybės biudžetą daugiau nei 200 tūkstančių pelno ir pridėtinės vertės mokesčio. Bylos perduotos Panevėžio miesto ir Kėdainių rajono apylinkės teismams, kaltinamieji jau patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Bendra ikiteisminio tyrimo metu nustatyta į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių suma sudaro daugiau nei vieną milijoną litų, kurių dalį — beveik 400 tūkstančių litų priskaičiuotų mokesčių — kaltinamieji į valstybės biudžetą sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo byloje laikinai apribotos nuosavybės teisės į 574 tūkst. 520 litų vertės kaltinamųjų ir jų vadovaujamų bendrovių turtą.
Baigta ikiteisminio tyrimo byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kaltinamiesiems R.B., D.S. ir V.B.G. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
