 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rasa Juknevičienė |
Pirmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga susitikusi su žurnalistais ministrė sakė, kad tiesioginė karo grėsmė įsivaizduojama, kai prie šalies sienų stovi kitos šalies divizijos, pasiruošusios pulti.
„To tikrai nėra. Tačiau tam tikros karo grėsmės išlieka. Kad jos egzistuoja, parodė ir didžiulės Rusijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje organizuotos didžiulės „Zapad“ ir „Ladoga“. Prie Lietuvos sienų per šias pratybas buvo sutelkta apie 20 tūkst. karių, dalyvavo tankai, strateginė ginkluotė. Prie Lietuvos sienų nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo tokio masto pratybų dar nėra buvę“, – sakė R.Juknevičienė.
Pasak ministrės, šių pratybų scenarijus, nukreiptas prieš NATO, irgi verčia suklusti. R.Juknevičienė teigia, kad Lietuvai kyla ir daugiau grėsmių, į kurias reikia reaguoti. Didžiausios jų – priešiška žvalgybos veikla ir priešiška informacinė veikla. „Priešiška žvalgybinė veikla nemažės ir ateityje. Prognozuojama, kad ji tik didės. Jokių prielaidų, kad ši priešiška veikla mažėtų, mes nematome“, – sakė ministrė.
Ji taip pat teigia, kad prieš Lietuvą aktyviai vykdoma priešiška informacinė veikla, jaunus kitų šalių gyventojus nuteikiant prieš mūsų šalį. „Ginkluotų konfliktų tikimybė Lietuvoje yra maža, tačiau kariuomenė turi būti pasiruošusi atremti ne tik tiesioginę agresiją. Kariuomenės pagrindinė užduotis šiuo metu turėtų būti priešiškų jėgų atgrasinimas. NATO irgi yra tos pačios nuomonės“,– tvirtino R.Juknevičienė.
