Referendumas dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo neįvyko. Pritrūko balsų, nes į rinkimus atėjo 47,9 proc. teisę balsuoti turinčių gyventojų. Tuo tarpu konsultaciniame referendume turėjo dalyvauti bent pusė į sąrašus įrašytų rinkėjų. Pirmadienį po rinkimų Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija (EK) Aleksandras Abišala per Lietuvos radiją pareiškė: „Visi argumentai seniai surinkti, pateikti, galioja, problemos nuo to, kad referendumas pasisekė ar nepasisekė, nesikeičia.”
Pavyks susitarti?!
Premjeras Gediminas Kirkilas taip pat sakė manantis, kad, nepaisant neįvykusio referendumo, Vyriausybei pavyks susitarti su EK ir pasiekti norimą rezultatą.
Išeitų, nei reikėjo to referendumo, nei ką. Tačiau jis buvo surengtas. „Vyriausybė referendumui skyrė 0,5 mln. litų”, – dienraščiui L.T. sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot jo, abiem rinkimų turams skirta 26 mln. litų, o dėl referendumo lėšų pridėta. Jei referendumas būtų buvęs rengiamas atskirai, be 12–15 mln. litų organizatoriai išsivertę nebūtų. O dabar nereikėjo papildomai mokėti komisijoms. Z.Vaigausko teigimu, išlaidų buvo tik už biuletenių spausdinimą ir kompiuterinių sistemų darbą.
„Misteris Ignalina“
Tai gal ir atskiro derybininko dėl Ignalinos darbo pratęsimo nereikėjo? Juk turime krūvą europarlamentarų, Užsienio reikalų ministerijos klerkų, be to, pats premjeras vakar popietę išskrido į Briuselį. Agituos ten kitų šalių ministrus pirmininkus, kad palaikytų mūsų poziciją dėl Ignalinos atominės. Bet turime ir „misterį Ignaliną” – A.Abišalą. Atlyginimas, kurį „misteris Ignalina” gauna nuo kovo mėnesio iki metų pabaigos – 5900 litų. Padauginkime šią sumą iš dešimties mėnesių, dar pridėkime 0,5 mln. litų – štai ir suma, kurią jau išleidome dėl Ignalinos atominės darbo pratęsimo. O kur dar komandiruotpinigiai, reprezentacinės išlaidos kavutei: negi be jų?
Tik ar tai padės dar bent porai metų pratęsti elektrinės egzistavimą? Tiesa, „misteris Ignalina”, iš pradžių teigęs, kad tikimybė susiderėti tėra 5 proc., neseniai jau sakė, jog ji padidėjo iki 42 proc. Tik kaip tą tikimybę išmatavo procentais – mistika. Dar didesnė mistika – kaip tie procentai padidėjo, kai aukšti Europos Sąjungos pareigūnai kategoriškai pasiūlė nesvajoti apie jėgainės darbo pratęsimą, kitaip tektų visą Lietuvos sutartį su sąjunga peržiūrėti?
