Jis taip pat sako nemanantis, kad dėl kalinių balsų skandalo turėtų pats prisiimti atsakomybę, rašo portalas delfi.lt.
„Atsakomybę, be jokios abejonės, aš esu pasiruošęs prisiimti. Jeigu būtų nustatytas bent menkiausias epizodas, dėl ko būtų galima tą atsakomybę prisiimti. Kol kas net mažiausio epizodo nėra. (...) O tai, kad kažkas bando tartis su banditais – tai yra jų atsakomybės reikalas“, – aiškino ministras.
R.Šimašiaus teigimu, balsavimo instrukcijas nuteistiesiems galėjo perduoti daug kas – mat jų teisė susirašinėti ar susitikti su laisvėje esančiais asmenimis negali būti panaikinta.
Remdamasis KD informacija ministras portalui teigė, jog įkalinimo įstaigose per rinkimus užfiksuoti tik keli smulkūs procedūriniai pažeidimai. KD duomenys esą neleidžia manyti, kad pareigūnų veikimas ar neveikimas galėjo sudaryti sąlygas neskaidriam balsavimui.
„Dalies informacijos aš neturiu, nes ikiteisminį tyrimą dėl bandymo pirkti balsus iš kalinių atlieka prokuratūra, ir ta medžiaga man neprieinama. Iš tos medžiagos, kurią turiu, nesimato, kad kažkas kitas dar būtų dalyvavęs tame procese, išskyrus pačius inicijuotojus to susitarimo, t.y. Darbo partiją ir tuos balsų “pardavėjus„, kurie akivaizdžiai susiję su nusikalstamu pasauliu“, – sakė R.Šimašius.
„Buvo atlikta nuodugni analizė, kaip įstaigose vyko balsavimas. Nustatyti, procedūrine prasme, du pažeidimai, kur apylinkių komisijos nepakankamai dalyvavo įteikiant pažymėjimus ar balsavimo metu. Bet tos apylinkės nelabai susijusios su tuo epizodu, kuris viešumoje buvo linksniuojamas. Tai nei Pravieniškės, nei Marijampolė. Vargu, ar galima teigti, kad tokie pažeidimai galėjo privesti prie balsų pirkimo arba sąlygų tam sudarymo. Kol kas nesimato, kad pareigūnai tame dalyvavo“, – kalbėjo jis.
Tačiau ministras pabrėžia, jog tai nereiškia, kad balsai nebuvo perkami.
„Akivaizdu, kad Darbo partijos atstovai bent jau bandė derėtis su nusikaltėliais dėl balsų pirkimo. Galiu vienareikšmiškai pasakyti: laisvės atėmimo įstaigose žmonės turi galimybę bendrauti vieni su kitais. Ir natūralu, kad ar per autoritetą, ar, kai kuriais atvejais, kitus spaudimo mechanizmus, gaujų autoritetai, lyderiai turi, ko gera, įtakos tam, už ką balsuos jų gaujų nariai. Tą galima konstatuoti iš Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo. KT, mano supratimu, pagrįstai konstatavo, kad vertinant rinkimų teisėtumo klausimą nebūtina surinkti tiek įrodymų, kiek jų būtų būtina baudžiamojoje byloje“, – sakė R.Šimašius.
Ministras taip pat teigė, kad aktyviausiai oficialia kalinių agitacija užsiėmė Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Tai, kad Pravieniškėse Darbo partija gavo daugiau balsų negu kitose regiono apylinkėse – tai yra viešai prieinama. Dėl ko taip atsitiko – ar dėl to, kad kažkas paspaudė iš nusikalstamų gaujų vadovų, ar kažkaip kitaip ten vyko? Galbūt suveikė ir tai, kad bent jau Darbo partija ir “Tvarkos ir teisingumo„ partija aktyviausiai važinėjo agituoti kalinius. Galbūt paveikė ir elementari agitacija“, – svarstė ministras.
