„Stebuklingais“ pažadais ypač mėgstama maitinti pagyvenusius klaipėdiečius. Garbaus amžiaus klaipėdietei Marijai praėjusią savaitę į fiksuotą namų telefoną paskambino rinkimų agitatoriai ir pažėrė krūvą pažadų bei skatino už juos balsuoti. Moteris teigė, kad skambinusieji žadėjo iki 1400 litų pakelti pensijas. Skambučio ir tokių pat pažadų sulaukė ir jos draugė, taip pat garbaus amžiaus klaipėdietė.
Apie tokius rinkėjų „verbavimo“ būdus teko girdėti ir Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjui Sauliui Šiliauskui. „Girdėjau, kad vienas iš būdų pasiekti rinkėją – paskambinti telefonu ir paleisti agitacijos įrašą. – sakė politologas. – Kadangi politinė reklama per televiziją uždrausta, politikams tenka ieškoti naujų būdų“.
S.Šiliausko nuomone, tokiam naujam agitacijos būdui galima taikyti posakį „kas neuždrausta, tas leidžiama“. „Be abejo, tai įkyrus būdas. Nežinau, ar partijos ką nors laimės, jei taip agresyviai brausis pas rinkėjus. Yra ir subtilesnių būdų, o čia pasinaudojama lengviausiu keliu. Ar nebus priešingai – kandidatai į Seimą pasidarys sau antireklamą“, – retoriškai klausė politologas.
S.Šiliauko nuomone, sudėtinga nuspręsti, ar tokia agitacija oficialiai leidžiama. ,,Vyriausioji rinkimų komisija pati nebesusigaudo, kas reklamuojantis politikams pagal įstatymus yra leidžiama, o kas ne”, – sakė pašnekovas. Anot jo, dabar įstatymuose aiškiai pabrėžiama, kad nebegalima kaip anksčiau dalinti rinkėjams makaronų, majonezų, pieštukų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, jei kandidatai skambina ir tiesiogiai kalba telefonu ar užšnekina rinkėją gatvėje – tai nėra draudžiama. „Tačiau, jei, tarkime, skambina naktimis ir paleidžia agitacinį įrašą – bijau, kad čia jau gali būti asmens duomenų apsaugos pažeidinėjimas“, – svarstė Z.Vaigauskas.
Tuo tarpu, ką politikai žada, čia jau, anot Z.Vaigausko, jų ir rinkėjų reikalas. Vyriausioji rinkimų komisija nesikiša ir necenzūruoja pažadų. Anot pašnekovo, priešingu atveju būtų pažeisti demokratijos principai. „Nebent pažadai prieštarautų Konstitucijai, skatintų neapykantą, smurtą, nesantaiką. Kandidatas už tokius dalykus gali būti baudžiamas. Rinkėjas turi pats nuspręsti, kurie politikų pažadai gali būti pagrįsti. Patariu jiems įsiklausyti, paanalizuoti, ką anksčiau kandidatai jau yra žadėję ir ar išpildė savo pažadus. Čia kaip mergelės viliojime – berniukas juk gali jai pažadėti ir mėnulį, ir žvaigždes nuraškyti“, – prie juokavo Z.Vaigauskas.
Pasidomėjus ar politikų skambučiai į gyventojų namus nepažeidžia įstatymų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisininkai atsakė, kad negali įvertinti, ar buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų apsaugą. Tai yra, neaišku, kas yra asmens duomenų valdytojas, kokiu teisiniu pagrindu jis tvarko asmens duomenis.
Inspekcijos iniciatyva pernai buvo atlikti politinių partijų, kurios tvarkė asmens duomenis rinkimų agitacijos tikslais, patikrinimas. Tikrintos 8 partijos. Nustatyta, kad 2 iš jų net nepasinaudojo galimybe gauti bendruosius rinkėjų sąrašus. 6 partijos gavo bendruosius rinkėjų sąrašus, bet tik 4 partijos pagal šiuos sąrašus siuntė laiškus rinkėjams. Iš šių 6 partijų tik vienoje nenustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų.
Tačiau šiuo metu rinkimų įstatymai jau pakeisti ir partijoms panaikinta teisė rinkimų agitacijos tikslais gauti bendruosius rinkėjų sąrašus bei šiuose sąrašuose esančius asmens duomenis tvarkyti rinkimų agitacijos tikslais.
