Seimo URK pirmininkas socialdemokratas J.Karosas BNS penktadienį komentuodamas įvykius Gruzijoje apgailestavo, kad nepavyko pristabdyti konflikto ir jis įsiliepsnojo.
Anot J.Karoso, URK žada rinktis artėjantį trečiadienį ir galimai priims bendrą pareiškimą dėl padėties Gruzijos Pietų Osetijos regione.
Komiteto pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, Lietuva turėtų siekti inicijuoti skubaus ES valstybių Užsienio reikalų ministrų susitikimo.
J.Karosas teigė bijąs, kad žinant emocinius žmonių nusiteikimus, „tie dalykai gali būti sunkiau įveikiami“.
„Čia reikėtų bendrų ES valstybių pastangų, visų pirma kalbantis su Rusija“, – sakė J.Karosas.
J.Karoso nuomone, prie konfliktinės situacijos prisidėjo „tam tikra Rusijos įtaka“ ir „propagandinis skatinimas“.
J.Karosas tikisi, kad tai daugiau emocinis prasiveržimas ir teigė nenoris galvoti, kad tai buvo racionalus sprendimas.
URK pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronis Ažubalius BNS teigė, kad „šita situacija yra pagimdyta pačios Rusijos nuo 1992 m., kai separatistai paskelbė taip vadinamą Pietų Osetijos nepriklausomybę“.
Susidariusią padėtį parlamentaras įvertino kaip Rusijos plano dalį destabilizuoti situaciją Pietų Kaukaze ir taip atgauti savo turėtą įtaką.
„Lietuva galėtų prisidėti inicijuodama arba kviesdama, kad nedelsiant susirinktų ES valstybių Užsienio reikalų ministrai į neeilinį ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdį“, – sakė parlamentaras.
A. Ažubalio nuomone, „Europa per ilgai stovėjo nuošaly nuo Pietų Kaukazo reikalų“.
Vyks P.Vaitiekūnas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį vyksta į Gruziją. Ten jis sieks išsiaiškinti esamą padėtį ir informuoti apie ją Europos Sąjungos (ES) partnerius.
V.Adamkus: remiame ir remsime Gruziją
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus nuomone, Gruzijoje įsiplieskęs karinės įtampos židinys turi kelti rūpestį tarptautinei bendruomenei. Kaip teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime, pastarieji įvykiai liudija, kad situacija sunkiai valdoma, nes Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje neatlieka jiems patikėtos misijos.
Gruzijoje esantiems Lietuvos piliečiams patariama registruotis Lietuvos ambasadoje Tbilisyje.
„Pranešimai apie tai, kad apšaudomi ne tik Pietų Osetijos kaimai, bet ir kitos Gruzijos teritorijos, kelia naujų klausimų dėl Rusijos veiksmų, – pažymi Lietuvos vadovas. – Akivaizdu, kad iki šiol naudoti šio konflikto sprendimo būdai ir derybų formatai nedavė lauktų rezultatų“.
Penktadienį V. Adamkus susidariusią padėtį telefonu aptarė su ES užsienio politikos vadovu Chavjeru Solana, Gruzijos Prezidentu Michailu Sakašviliu.
Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad Lietuva rėmė ir remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir kartu ragina sustabdyti karinius veiksmus, visais įmanomais būdais ieškoti taikaus konflikto sprendimo.
„Kreipiamės į tarptautinę bendruomenę, pirmiausia ES pirmininkaujančią Prancūziją ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkę Suomiją, prašydami imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai sureguliuoti,“ – sako V. Adamkus.
Lietuvos vadovo nuomone, šiomis dienomis ES turi ryžtingai dalyvauti sprendžiant Gruzijos teritoriniam vientisumui esminį klausimą.
Prezidentas informavo Ch. Solaną ir M. Sakašvilį, kad į Gruziją yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje.
Juščenka: Ukraina susirūpinusi dėl Gruzijos
Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai taip pat teigiama, jog penktadienį Lietuvos prezidentui V.Adamkui skambino Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka.
Anot V. Juščenkos, Ukraina labai susirūpinusi dėl situacijos Gruzijoje ir karinių veiksmų šios valstybės teritorijoje. Ukraina taip pat siunčia savo delegaciją į Tbilisį, kuriai vadovauja Ukrainos užsienio reikalų viceministras.
Prezidentai sutarė, kad Lietuvos ir Ukrainos atstovai susitikę Tbilisyje aptars situaciją ir abiejų šalių vadovams pateiks savo išvadas ir pasiūlymus dėl tolimesnių veiksmų.
Vertinimai skirtingi
Lietuvos politologų vertinimai dėl Gruzijos perspektyvų įstoti į NATO įsiplieskus kariniam konfliktui Pietų Osetijoje – išsiskyrė: vienų nuomone, pastarųjų dienų įvykiai Gruzijoje gali paspartinti šios šalies suartėjimą su NATO, kitų nuomone, kilusi įtampa menkina Gruzijos galimybes patekti į NATO.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata mano, jog įtampa tarp Gruzijos centrinės valdžios ir faktiškai atsiskyrusio jos regiono didina Gruzijos galimybes pateikti į Aljansą.
Tuo metu TSPMI dėstytojas apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, kad konfliktas užkerta kelią šiems Gruzijos siekiams.
R.Lopatos nuomone, niekam nėra paslaptis, kad prie įtampos kūrimo Pietų Osetijoje prisideda Rusija. Anot politologo, gruzinai visada bandė tai pasakyti Vakarams, tačiau reikiamos reakcijos nesulaukė.
Apžvalgininkas K.Girnius BNS dėstė priešingą nuomonę. Jis tvirtino, kad Gruzijos valdančiųjų smurtas prieš separatistinę Pietų Osetiją gerokai mažina galimybę užsitikrinti vietą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
Anot politologo, visų pirma Gruzija neatitinka šalims – NATO kandidatėms keliamo reikalavimo užtikrinti savo teritorijos vientisumą.
„Tiesa, tai priklausys nuo pačios NATO reakcijos (į konfliktą – BNS)“, – teigė politologas.
Gruzijoje šiuo metu padėtis itin pavojinga ir K.Girnius teigia nesuprantąs, kodėl Gruzija apskritai ėmėsi puolimo prieš osetinus.
„Taip metamas iššūkis ir Rusijai bei naujam jos prezidentui D. Medvedevui - atsirado pretekstas jai imtis užtikrinti saugumą ne tik Osetijoje, bet ir Abchazijoje. Jei Rusija ir susitaikytų su faktu, kad kariniais veiksmais Gruzija atgaus prarastą Pietų Osetijos teritoriją, vėliau ji tik atkakliau priešintųsi Abchazijos grįžimui į Gruzijos sudėtį“, – kalbėjo K.Girnius.
Anot politologo, konfliktinė situacija ne tik sudaro pretekstą Rusijai įsikišti į konfliktą ir tenkinti savo interesus, bet ir pakerta jau dabar itin mažą separatistų pasitikėjimą gruzinais.
„Po šio puolimo atskilėliai dar mažiau tikės gerais Gruzijos pažadais“, – sakė K.Girnius.
Europarlamentarų kritika
Paklaustas apie Lietuvos vaidmenį padedant spręsti konfliktą, A.Sakalas teigė, kad Lietuva galėtų kreiptis į ES vadovus, kad šie kuo operatyviau reaguotų ir ištirtų situaciją.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė
Laima Andrikienė kritikavo tarptautinių organizacijų veiksmus sprendžiant konfliktą dėl Pietų Osetijos.
Jos nuomone, „kaip moderatoriai ES, JAV, tarptautinės institucijos savo vaidmens efektyviai neatliko“, ES galėtų imtis kur kas aktyvesnio vaidmens.
EP Užsienio reikalų komitetas, kuriame dirba politikė, yra priėmęs ne vieną rezoliuciją konfliktų Pietų Kaukaze klausimais.
„Kita vertus, tai problemos, kurios egzistuoja, jau kelis dešimtmečius, ir buvo rastas, mano manymu, prastas sprendimas, kuomet šiuose regionuose yra vadinamieji Rusijos „taikdariai“, – sakė konservatorė.
Rusija, L.Andrikienės nuomone, kiekvieną kartą, kai Gruzija ar Moldova pareiškia apie savo norą ar siekį integruotis į ES, išnaudoja regionus kaip šantažo ir bauginimo įrankį.
Kaip sprendimą iš susidariusios situacijos, parlamentarė siūlo derybas, kuriose dalyvautų ES, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), Rusija. Tačiau, Rusija, anot politikės, turėtų turėti kitokį vaidmenį, nes ji yra suinteresuota šalis.
„Rusijai taikdario vaidmenį suteikti, tai tas pats, kas įleisti vilką į avidę“, – pažymėjo L.Andrikienė.
Abu europarlamentarai abejojo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos efektyvumu sprendžiant konfliktą Pietų Osetijoje pirmiausia įvertinant tai, kad Rusija, kaip Tarybos narė, turi teisę vetuoti tarybos sprendimus.
A.Sakalas pažymėjo, kad Rusija vetuos bet kokį ryžtingesnį sprendimą. L.Andrikienė skeptiškai žvelgė į JT, nes „žaidimo taisyklės yra žinomos“.
Lietuvos europarlamentarai mano, kad Europos Sąjunga (ES) padarė ne viską, kad sustabdytų konfliktą Pietų Osetijos regione Gruzijoje.
Europos Parlamento (EP) nario Aloyzo Sakalo nuomone, ES nebuvo pakankamai ryžtinga, pažymėdamas, kad karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos įsiplieskė „ne be Rusijos pagalbos“.
Anot A.Sakalo, Rusija yra pasirašiusi Stambulo susitarimą, pagal kurį įsipareigojo išvesti karius iš Moldovos ir Gruzijos, tačiau įsipareigojimų nevykdo.
Penktadienį BNS komentuodamas pastarųjų dienų įvykius Gruzijoje socialistų frakcijos EP narys stebėjosi, kaip ES gali ruošti naujus susitarimus šioje srityje.
Į Gruziją geriau nevykti
URM informuoja, kad rekomenduojama Lietuvos piliečiams nevykti į šiuos karinių veiksmų apimtus rajonus ir jų apylinkes.
Vyksta mūšiai
Penktadienį aplink atsiskyrusio Gruzijos Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį vyksta įnirtingi mūšiai. Gruzijai, kurioje yra paskelbta visuotinė mobilizacija, bandant atgauti šios teritorijos kontrolę gruzinų kariuomenė ir karo lėktuvai atakuoja separatistų pajėgas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Gruzijos ir jos separatistinių regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – išaugo ir kai kuriais atvejais pasiekė kritinę – ginkluotų susirėmimų – ribą. Tai įvyko Rusijai pareiškus, jog bus siekiama glaudesnių santykių su jos palaikomais regionais.
Maskva Pietų Osetijoje yra dislokavusi taikdarių pajėgas, tačiau Tbilisis siekia, kad Rusijos taikdarius pakeistų tarptautinės pajėgos.
Vakarai ne kartą ragino Maskvą sušvelninti ginčą su Tbilisiu, kad būtų galima išvengti smurto regione.
Pietų Osetija atskilo nuo Gruzijos 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Atsiskyrimo metu kilęs karinis konfliktas pareikalavo tūkstančių gyvybių.
Dukart – 1992 ir 2006 metais Pietų Osetijos gyventojai balsavo už nepriklausomybę nuo Gruzijos. Tačiau tarptautiniu mastu referendumai nebuvo pripažinti.
URM rekomenduojant 40 Lietuvos piliečių užsiregistravo šalies ambasadoje Gruzijoje, kurios separatistiniame Pietų Osetijos regione penktadienį įsiplieskė karinis konfliktas.
Lėktuvų bombarduotame Gorio mieste ar jo apylinkėse gyvenę turistaujantys lietuviai pranešė ambasadai, kad jie yra oro uoste ir ruošiasi išskristi į Ukrainos miestą Odesą.
