„Reikia ir infrastruktūros, reikia ir instruktorių, reikia ir kariuomenės pajėgumo, reikia ir tos pačios ginkluotės pakankamus kiekius turėti, kad aprūpintume žmones, kuriuos pašaukiame ir norime kokybiškai apmokyti“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo R. Kaunas.
Anot ministro, šauktinių kasmet daugėja, o kariuomenė geba apmokyti vis daugiau žmonių.
„Mes judame link visuotinio šaukimo, bet judame gerais tempais, išlaikydami kokybę, atliepiant į naujas matomas grėsmes. Ir čia dalyvauja ir komendantūros, čia dalyvauja ir šauliai, čia dalyvauja ir Lietuvos kariuomenė, tad visas bendras mūsų pasirengimas juda link visos visuomenės apmokymo, ką reikėtų daryti ir kaip reikėtų gintis karo atveju“, – pridūrė jis.
Tuo metu premjerės Ingos Ruginienės teigimu, visuotinis šaukimas – ateities diskusijų klausimas.
„Neabejotinai mes tikrai prieisim prie jo, bet šiai dienai, vėlgi, matant besikeičiančią geopolitinę situaciją ir vis artėjančias naujas grėsmes, tai šiai dienai prioritetas yra padaryti bazinius dalykus ir tada žingsnis po žingsnio eiti į priekį“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.
Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.
BNS anksčiau rašė, jog šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją, per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.
