Verda iš pykčio
„Bent jau naudos būtų iš to, kad jūs čia atvažiavote“, – niurnėjo pamatę žurnalistus kai kurie taboro gyventojai. Ne vienas jų siūlė tiesiog išsinešdinti, tik būrelis vaikų patys lindo į fotoobjektyvą.
Per taborą einame lydimi dviejų policijos pareigūnų. Juos vietiniai pažįsta, mandagiai pasisveikina. Familiariai elgiasi ir su žurnalistais – klausia, kiek kainuoja fotoaparatas, bando už 200 Lt parduoti telefoną.
Iš kone prašmatniausio taboro namo į būrį žurnalistų atlekia plyta, kurios skrydį pro vartelių plyšį stebi ir keiksmais palydi kelios moterys. Vienos jų sūnus spėja prieš kameras ir kelnes nusimauti. Jos gestas palydimas garsiu juoku.
Nedarbas, skurdas, vargana buitis, narkotikų platintojų etiketė – dėl visko taboro gyventojai kaltina ne save, o lietuvius ir vietinę valdžią. „Balanos gadynė“ – dar vienas pretekstas pykti.
Gyventi tabore – misija neįmanoma
Antradienį skirstomųjų tinklų „Lesto“ darbuotojai, lydimi policijos pareigūnų, atjungė elektros energijos tiekimą daliai elektrą vogusių taboro gyventojų. Šįkart buvo iškastas elektros kabelis, nes atjungti elektrą pavieniams namams nepakako – prie elektros jie sugebėdavo vėl prisijungti kone per dieną. Taboro skola už elektrą jau pasiekė 145 tūkst. Lt. Tačiau susigrąžinti šiuos pinigus „Lesto“ neturi vilties. Dauguma taboro gyventojų nedirba, iš jų jau nebėra ko atimti.
Skolingi romai ir už vandenį – žemutiniame tabore susidarė jau beveik 6 tūkst. Lt skola. Tuo metu viršutinio – kiek geriau gyvenančio – taboro romai susimoka už kiekvieną vandens lašą.
„Aš nenoriu čia gyventi. O tenka. Ir jauni žmonės čia gyvena. Ne gyvena, greičiau pūva. O ko jie čia tabore gali išmokti?“ – skundėsi taboro gyventoja, penkių vaikų motina.
Tačiau ji pripažino, kad pati niekur kreiptis nebandė, nes esą nežino, kas galėtų padėti išsikraustyti iš taboro.
Kita taboro gyventoja teigė prašiusi pagalbos. „Kreipiausi į savivaldybę. Prašiau namo, kur galėčiau su vaikais gyventi, juos į mokyklą leisti, savo sodą turėti. Atsakė, kad čia nuo jų nepriklauso. Tai į ką mums kreiptis, nejau į Dievą?“ – klausė moteris.
Pasak jos, atjungus elektrą gyventi tabore pasidarė išvis nebeįmanoma. Be to, žemutiniame tabore, kaip ir aukštutiniame, yra tik viena vandens kolonėlė, todėl esą net vaikus nuprausti yra itin sunku.
Narkomanai „partizanai“
Maždaug prieš metus policija taborą pradėjo stebėti akyliau – patruliuojama dažniau, įrengtos stebėjimo kameros. Priemonės esą pasiteisino – iki tol per mėnesį būdavo sugaunama per 600 narkomanų, dabar tabore apsilanko tik koks 100.
Nusipirkti narkotikų tabore tapo kur kas sunkiau. Kalbama, kad įrengus stebėjimo kameras kilo jų kaina, be to, tradiciniais maršrutais į taborą patekti nepavyksta.
Robertas Daugėnas, laikinai einantis Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pareigas, sakė, kad narkomanai į taborą dabar eina miškais.
„Juokiamės, kad pagrindiniais keliais, kuriais važinėjo pernai, tai yra, kur važiuoja autobusai, mašinos, kur normalūs žmonės vaikšto, narkomanai nebekeliauja. Jie važiuoja toliau autobusais, išlipa ten, kur galvoja, kad nebus pareigūnų, miškais eina. Sukaria ilgą kelią iki čia. Kaip kokie partizanai eina“, – pasakojo R.Daugėnas.
Tabore gyvena per 500 romų. Pasak R.Daugėno, dauguma jų yra teisti už narkotikų platinimą. „Šitame name buvo pasodintas ir tėvas, ir motina, ir vyresnioji dukra. Tai liko keturi vaikai, juos greitai giminės globoti paėmė. Ką jau ką, bet globą jie labai greitai susitvarko – iš tų pinigų ir gyvena“, – pasakojo pareigūnas.
Pasak R.Daugėno, didžiausia problema yra ta, kad romai nesuvokia, jog ir jiems galioja įstatymai. „Užvakar daliai romų jau atjungė elektros energijos tiekimą, kitiems atjungs kitą savaitę, žingsnis po žingsnio gal ką nors pasieksim. Iš principo buvo visiems pasakyta, kad jie turi laikytis Lietuvos įstatymų, tada su jais kita kalba bus. Mažai realu, bet taip turėtų būti“, – samprotavo R.Daugėnas.
