„Tai ir vienas iš labiausiai atpažįstamų Palangos simbolių, vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų, liudijantis mūsų architektūros grožį, kultūros paveldą ir gyvą, per kartas perduodamą istoriją. Tai ir mūsų kurorto įkūrėjų Grafų Tiškevičių istorija ir pagarba už šio objekto statybą ir palikimą ateities kartoms. Esu įsitikinęs, kad tokiais objektais privalome rūpintis. Mūsų pareiga – išsaugoti tai, kas kuria Palangos tapatybę“, - skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Jau 2025 metais savivaldybės Tarybai skyrus lėšų buvo parengtas bažnyčios vidaus restauracinis projektas. Šiemet pirmam bažnyčios restauracijos etapui numatyta skirti 200 tūkst. eurų.
Šios lėšos bus skirtos svarbiausiems pastato būklės gerinimo darbams, kad šis reikšmingas sakralinis ir kultūros paveldo objektas būtų saugus, tvirtas ir gyvas dar ne vieną šimtmetį.
Pirmuoju etapu planuojama identifikuoti ir tvarkyti labiausiai pažeistas pastato išorės mūro siūles, kurios dėl ilgalaikio oro sąlygų poveikio ištrupėjo ir tapo pralaidžios drėgmei bei šalčiui. Taip pat bus įvertinta bažnyčios vidaus būklė – numatoma atnaujinti apšvietimo ir šildymo sistemas, sutvarkyti laiko paveiktus sienų bei grindų fragmentus, imtis kitų neatidėliotinų priemonių.
Kaip skelbia meras, darbų apimtys ir prioritetai buvo aptarti bendrame susitikime su parapijos atstovais, projektuotojais, restauratoriais bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovu Almantu Mureika ir kitais specialistais. Tai leidžia užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami atsakingai, įsiklausant ir gerbiant bažnyčios sakralinę paskirtį bei kultūrinę vertę.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1897–1907 metais Palangos kurorto kūrėjų grafų Tiškevičių iniciatyva pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą.
Neogotikinio stiliaus raudonų plytų šventovė su 59,95 metrų aukščio bokštu tapo neatsiejama Palangos panoramos dalimi ir vienu dažniausiai iš paukščio skrydžio fotografuojamų miesto objektų.
