Tokį teiginį V.Čchikvadzė išsakė penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje vykstančiame Lietuvių ir Rusijos istorikų komisijos parengto dokumentų rinkinio „SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“ 2-ojo tomo pristatyme.
„Publikuota archyvinė medžiaga nepaneigiamai liudija tai, kad sovietinė Lietuva egzistavo. Beje, kaip pažymima, įvadiniame straipsnyje su nuoroda į atitinkama archyvinę medžiagą, Lietuvos inkorporacijos į SSRS valstybės vidaus sistemą vyko pakankamai ramiai“, – sakė Rusijos diplomatas
„Dokumentai turi, mano nuomone, didžiulę svarbą sudėtingo visiems mums ir ne tik mums bendros istorijos tarpsnio teisingam atvaizdavimui, įvertinimui. Tai, man atrodo, labai svarbu tame tarpe ir dėl to, kad paskutiniu metu ir istorinėje literatūroje suaktyvėjo bandymai falsifikuoti tiesą, sumenkinti Sovietų Sąjungos vaidmenį pergalėje prieš fašizmą“, – kalbėjo V.Čchikvadzė.
Įvadiniame leidinio straipsnyje, kurį parašė Lietuvos istorijos institutas Česlovas Laurinavičius, teigiama, kad periodą nuo 1940 metų rugpjūčio iki 1945 metų rugpjūčio galima suskirstyti į keturis etapus. Pasak Č.Laurinavičiaus, pirmuoju etapu galima laikyti laikotarpį nuo 1940 metų rugpjūčio iki 1941 metų birželio, kurio metu vyko pagreitintas buvusių Lietuvos valstybinių institucijų griovimas ir šalies inkorporavimas SSRS vidinę valstybinę sistemą.
„Pažymėtina, kad šis procesas prasidėjo be kokių nors aiškių pasipriešinimo ženklų (neskaitant užsienio valstybėse akredituotų lietuvių diplomatų protestų), ir, deja, ši aplinkybė iki šiol tampa pagrindu įvairaus pobūdžio spekuliacijoms“, – rašo Č.Laurinavičius.
Tačiau istoriko straipsnyje prieinama ir iki ketvirtojo dokumentų rinkinyje apžvelgiamo laikotarpio etapo nuo 1944 metų iki 1945 pabaigos.
„Lietuvai išsivadavimas nuo nacizmo nereiškė valstybingumo atkūrimo. Į šalį atėjo žiaurus stalinistinis režimas, kas tik kaitino prasidėjusį nacionalinį pasipriešinimą. Žiaurumų inercija Lietuvoje tęsėsi, partizaninis karas buvo ilgas ir kruvinas“, – rašoma įvadiniame straipsnyje.
