Pagal sutartyje numatytas procedūras kartu su Rusijos ir Baltarusijos inspektoriais skrydyje dalyvaus ir grupė stebėtojų iš Lietuvos kariuomenės.
„Su specialia įranga pagal nustatytus parametrus jie registruos, ar nepažeidžiamas skrydžio maršrutas, ar laikomasi tokiam skrydžiui atlikti nustatytų taisyklių,“ – sakė Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Skrydžių saugos skyriaus viršininkas majoras Gintautas Slovikas.
Stebėjimo skrydžio tikslas – patikrinti, kaip šalyje laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų.
Pastarąjį kartą skrydį virš Lietuvos teritorijos Rusijos ir Baltarusijos inspektorių grupė atliko praėjusių metų balandžio mėnesį.
Tokie skrydžiai atliekami visose prie Atviros oro erdvės sutarties prisijungusiose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalyse. Lietuvos karininkai taip pat dalyvauja tokiuose skrydžiuose kaimyninėse ir kitose užsienio šalyse.
Atvirosios oro erdvės sutartis, kurią Lietuvos Seimas ratifikavo 2004 metų gruodžio 9 dieną, yra svarbus tarptautinis ginkluotės kontrolės instrumentas, konkrečiomis priemonėmis didinantis skaidrumą ir atvirumą tarp valstybių karinėje srityje. Susitarimas reglamentuoja prie jo prisijungusių valstybių žvalgomuosius skrydžius virš kitų sutarties šalių teritorijų. Sutartis taip pat nustato keitimosi tarp šalių informacija ir bendrų misijų vykdymo tvarką.
Pirmą kartą žvalgomasis skrydis virš Lietuvos teritorijos pagal Atvirosios oro erdvės sutartį buvo atliktas 2005 m. spalį.
Atvirosios oro erdvės sutartis sudaryta 1992 m. kovo 24 d. Helsinkyje (Suomijoje), ji įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Prie sutarties yra prisijungusios daugiau nei 30 ESBO šalių.