15min.lt publikuoja ryšių su visuomene agentūros „Sophisticated Projects“ komentarą šiuo klausimu. Kalba netaisyta.
Vakar kolektyvinių nuolaidų portale Kartu.lt pasirodžius pasiūlymui su nuolaida įsigyti straipsnį, žiniasklaidos priemonių tarpe kilo sujudimas. Žiniasklaidos portalų publikuotuose straipsniuose buvo dėstoma nuomonė neva tai galimai nelegalu ar siūlomuose straipsniuose arba kitaip – pranešimuose žiniasklaidai gali būti užslėpta reklama. Neapsieita ir be pastebėjimų etikos klausimu.
Ne paslaptis, kad Lietuvoje egzistuoja daugiau nei 50 viešųjų ryšių agentūrų, kurios užsiima pranešimų žiniasklaidai, straipsnių rašymu bei platinimu. Ši praktika egzistuoja jau nuo seno ir vyksta visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.
Viešųjų ryšių agentūrų paskirtis - tarpininkauti tarp bendruomenių bei žiniasklaidos priemonių, pateikiant pavienių asmenų, ar įmonių aktualijas. Kiekvienas iš mūsų turime istorijų, kurios būtų vertos žiniasklaidos dėmesio. Kolektyvinių nuolaidų portale paskelbtoje akcijoje dėl straipsnio buvo siūloma kaip tik tai – galimybė kiekvienam piliečiui papasakoti savo istoriją.
Agentūrai sukūrus ir išplatinus pranešimą žiniasklaidai visuomenės informavimo priemonės sprendžia talpinti jį, ar ne. Jei pranešimas atitinka žiniasklaidos priemonės keliamus standartus jis yra publikuojamas, jei ne – atmetamas. Jokia čia paslaptis. Tačiau bet kokiu atveju, profesionaliai parašytas pranešimas žiniasklaidai, randa savo auditoriją tarp žiniasklaidos priemonių, kurių Lietuvoje yra pakankamai daug. To pasekoje, garantija, kad straipsnis arba kitaip - pranešimas žiniasklaidai bus publikuotas yra reali. Pokalbių su potencialiais klientais metu, jiems paklausus kas bus jei, visgi, straipsnis nebus publikuotas buvo pažymėta, kad tokiu atveju pinigai bus gražinami.
Kolektyvinių nuolaidų portale Kartu.lt publikuoto pasiūlymo vienintelis neatitikimas, kuris buvo akcentuojamas žiniasklaidos portalų straipsniuose apie šią akciją buvo tas, kad pranešimas žiniasklaidai buvo įvardintas kaip straipsnis. Šių sąvokų neatitikimu buvo disponuojama nagrinėjant šią situaciją. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nėra išskirti šie du apibrėžimai. Lietuvos įstatymų leidėjas nenumato skirtumo tarp pranešimo žiniasklaidai ir straipsnio.
Žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusiuose straipsniuose buvo nuogąstaujama neva tokio pobūdžio straipsniuose platinama paslėpta reklama. Visuomenės informavimo įstatymas pažymi, kad tokia reklama nėra galima, tačiau ji ir nebuvo siūloma nei akcijoje, nei pokalbių metu.
Įstatymams šioje situacijoje vienintelis nusižengė naujienų portalas Lrytas.lt žurnalistas, kai, pamiršęs bet kokius žurnalistų etikos kodeksus, apsimetęs potencialiu klientu paskambino „Sophisticated Projects“ atstovui, įrašė pokalbį ir jį publikavo viešai, prieš tai nepranešęs, kad pokalbis bus įrašinėjamas (ir publikuojamas), nors to reikalauja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Ironiška, jog diskusiją dėl etikos normų pradėjo būtent tokie žurnalistai, kuriems šiuo atveju galimai gresia administracinė atsakomybė (o ne ikiteisminis tyrimas, kaip pakomentavo p. Zita Zamžickienė) ir tyrimas žurnalistų etikos komisijoje („Sophisticated Projects“ pastaba - asmens pavardė žinoma, tačiau, laikantis įstatymų, neskelbiama).
Taip pat stebina Zitos Zamzičkienės pasisakymai aptariamos temos kontekste. Joks Lietuvos Respublikos įstatymas nedraudžia žiniasklaidos priemonei spausdinti užsakomųjų straipsnių (už atlygį ar neatlygintinai), juo labiau juos rašyti (taip pat už atlygį ar neatlygintinai). Spausdinti ar ne tokius straipsnius yra kiekvienos žiniasklaidos priemonės vidaus reikalas.
Pabaigai. Akcijos metu straipsnį arba kitaip pranešimą žiniasklaidai iš ryšių su visuomene agentūros „Sophisticated Projects“ nusipirko kitos viešųjų ryšių agentūros atstovas. Kyla klausimas ar visa šita istorija nėra ilgametę patirtį turinčių agentūrų bandymas iš rinkos išstumti naują, netradiciniais metodais dirbančią agentūrą, nepriklausančią Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungai?
