Susirinkę į neeilinį posėdį parlamentarai aiškinosi, kas kaltas, kad nepasirengta naujo ANK įsigaliojimui.
ANK įsigaliojimas penktadienį nukeltas beveik metams – nuo balandžio 1-osios iki kitų metų sausio 1-os dienos.
Tokį sprendimą priėmė Seimas 97 parlamentarams balsavus už ir vienam susilaikius.
S.Skvernelis: finansai nebuvo skirti
„Kodėl Seimas neišgirdo, kai buvo svarstomas šitas įstatymų projektas klausymuose, projektuose. Tos rizikos buvo tada įvardytos, kodėl neišgirdo ir priėmė tokį sprendimą? Galbūt mes per mažai aktyviai įtikinėjome“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Reikalingi papildomi finansai registrui modernizuoti. Finansai nebuvo skirti. Tai ne tik registro modernizavimas, tai iš esmės naujo sukūrimas. Pinigai 2015 metais nebuvo skirti, nors įrodinėjome, kad reikia“, – aiškino S.Skvernelis.
VRM duomenimis, 2015 metais rengiant 2016 metų biudžeto projektą ANK nuostatoms įgyvendinti prašyta 450 tūkst. eurų, 2016 m. – 320 tūkst. eurų, 2017 metams -130 tūkst. eurų.
Anot ministro, lėšos numatytos šių metų biudžete.
„Vasario 10 dieną patvirtinta Valstybės investicijų programa, ir nuo to laiko tik galima atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Vasario 11 dieną viešieji pirkimai buvo paskelbti. Anksčiausiai atrinktas nugalėtojas bus balandžio 29 dieną. Naujai išrinkus tą įmonę, kuri modernizuos registrą, ji, savaime suprantama, kad ketvertą mėnesių tą darys“, – teigė S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad be Administracinių teisės pažeidimų registro pareigūnams būtų sunku dirbti.
„Registras automatiškai generuoja protokolą ir atspausdina ant paprasto popieriaus lapo. Blankai reikalingi tik kritiniu rezerviniu atveju, tais atvejais, jeigu sutriktų registro veikla, tai dažniausiai būna pereinamuoju laikotarpiu. Iš 500 tūkst. surašomų protokolų per metus 3 proc. surašomi popieriniu būdu“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis sakė, kad naujame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta daug naujovių.
„Keičiasi nuobaudų rūšys, keičiasi pačios procedūros, keičiasi struktūra, dispozicijos straipsnių, sankcijos. Tai iš esmės naujas modernus vakarietiškas įstatymas“, – teigė vidaus reikalų ministras.
„Keičiasi nuobaudų rūšys, keičiasi pačios procedūros, keičiasi struktūra, dispozicijos straipsnių, sankcijos. Tai iš esmės naujas modernus vakarietiškas įstatymas“, – teigė vidaus reikalų ministras.
„Tvarkiečiai“ keršija S.Skverneliui
Po to, kai Seimas išklausė ministro paaiškinimus, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis pasiūlė, kad kaltų šioje situacijoje paieškotų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Parlamentarai balsuodami pritarė P.Gražulio pateiktam protokoliniam nutarimui.
„Sunkiai, bet pavyko“, – po balsavimo replikavo posėdžiui pirmininkavusi Loreta Graužinienė.
Reikia išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, nes taip negali būti mūsų valstybėje. Niekas nieko nekaltina.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys teigė, kad „tvarkiečiai“ taip nieko nepasieks. „Ką tik čia buvo piktintasi, kad rengiamas linčo teismas S.Skverneliui. Jei norit jo reitingus auginti, tai darykit komisiją“, – pareiškė jis.
P.Gražulis 15min penktadienį sakė, kad „tvarkiečiai“ nieko nekaltina.
„Tai nebus S.Skvernelio elgesio svarstymas. Jis sako, kad Finansų ministerija neskyrė reikiamų lėšų, Finansų ministerija sako, kad skyrė tiek, kiek buvo prašyta, o daugiau prašyta nebuvo. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, nes taip negali būti mūsų valstybėje. Niekas nieko nekaltina“, – tvirtino „tvarkietis“.
Akivaizdu, jog tai – „tvarkiečių“ kerštas už tai, kad S.Skvernelis į Seimą nusprendė eiti ne su jį į postą delegavusia partija, o su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Kvietė prisiimti atsakomybę
Vidaus reikalų ministras penktadienį Seime dėl susidariusios padėties sulaukė kritikos tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.
„Žiūrint į visas tas medžiagas, kurias dabar išdalijo jūsų naujieji kolegos valstiečiai, man susidaro keistas vaizdas, kad jūs esate lyg ministerijoje, bet dirbate kažkur už Vyriausybės ribų. Todėl, kad jūs nesusikalbate dėl gana nedidelės sumos skyrimo. Kas turėtų Vyriausybėje prisiimti atsakomybę – jūs, finansų ministras ar premjeras dėl to, kad toks ūkinis klausimas, atrodo, paprastas ir elementarus pinigų skyrimas buvo neišspręstas? Ar Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo paprašyti, ar kitos ministerijos jūsų neklauso? Gal jūs tada neturite bendro sinchroninio darbo?“ – klausė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Jūs kaltas dėl to, kad neradote sutarimo Vyriausybėje, kaltas dėl to, kad žinodamas tvarkaraštį, taip pat ir investicijų tvarkaraštį, galėjote pakoreguoti būtent šitos viso komplekso įgyvendinimo datas.
Socialdemokratę Birutę Vėsaitę papiktino S.Skvernelio interviu LRT radijui, kur jis esą nurodė, kad dėl Administracinių nusižengimo kodekso įsigaliojimo atidėjimo kaltas Seimas.
„Sakėte, kad kaltas Seimas, girdėjau savo ausimis, kaltinote ir Seimą. Aš noriu konstatuoti, kad jūs vis dėlto neatlikote namų darbų, o šitas Administracinių nusižengimų kodeksas turės įtakos daugelio žmonių likimui ir jo atidėjimas – taip pat. Jūs kaltas dėl to, kad neradote sutarimo Vyriausybėje, kaltas dėl to, kad žinodamas tvarkaraštį, taip pat ir investicijų tvarkaraštį, galėjote pakoreguoti būtent šitos viso komplekso įgyvendinimo datas“, – kalbėjo parlamentarė.
„Vakar sėdėdamas Vyriausybės valandoje žinojote, kad artėja balandžio 1-oji, darbas nepadarytas ir nieko nedarėte. Tiesą sakant, Seimo nariai yra labai pasipiktinę. Mes turėjome kitų įsipareigojimų savo apygardose, o dabar jausdami atsakomybę dėl šito paketo sėdime čia“, – priekaištavo B.Vėsaitė.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė vidaus reikalų ministrą taip pat ragino prisiimti atsakomybę dėl to, kad laiku nesikreipė į Seimą.
P.Gražulis pareiškė, kad, matyt, ministras intensyviai ruošėsi rinkimams, derėdamasis su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kad apleido darbą ministerijoje.
„Į ministro postą jus delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“. STT šiai partijai prieš tris mėnesius, gruodžio 30 dieną, kaip skelbta, pareiškė įtarimus Jūs prieš kelias dienas pasakėte, kad „turbūt suvokti ir matyti mane kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotojų vadovą dalyvaujant tame darinyje, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“. Taigi, praėjo trys mėnesiai. Sakykite, turbūt labai stipriai kentėjote tuos tris mėnesius, kai buvo pareikšti įtarimai, ir galbūt tai sutrukdė jūsų darbo kokybei?“ – ironizavo Mišrios Seimo narių grupės narys Audrius Nakas.
Nespėjo priimti įstatymų
Seimo valdyba šaukti Seimo posėdį nusprendė ketvirtadienio vakarą, paaiškėjus, kad parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nespėjo priimti sprendimo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo.
Parlamentarai praėjusių metų birželį priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio užsilikusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). 1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki nepriklausomybė atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.
Senąjį ATPK pakeisiantis Administracinių nusižengimų kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 1 dienos.
