Seimas sprendimą dėl 100 eurų išmokų vyresniems nei 75 metų amžiaus žmonėms priėmė spalio 12-ąją.
Nuo tada, pasak SAM patarėjo Luko Galkaus, stebimas tokio amžiaus žmonių aktyvesnis skiepijimasis.
Finansinė skatinamoji priemonė, anot jo, davė poveikį, nors ir nedidelį.
„Nuo tos datos, kai Seimas priėmė sprendimą dėl skatinamųjų išmokų senjorams, suaktyvėjo 75 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimasis pirma vakcinos doze, kurie dar nebuvo pasiskiepiję.
Jeigu nuo rugsėjo iki spalio vidurio matėme mažėjimą šios grupės skiepijimo tempuose, tai nuo spalio vidurio matome augimą. Pavyzdžiui, palyginus su praėjusia savaite, apie 30 proc. daugiau senjorų nusprendė pasiskiepyti pirma vakcinos doze. Per savaitę tai padarė 1300 asmenų.
Nors skaičiai nėra dideli, bet augimas šioje grupėje yra stebimas“, – trečiadienį žurnalistams komentavo L.Galkus.
Nuspręsta, kad išmokas gali gauti ir sustiprinančiąja doze besivakcinuojantys senjorai. Bet kiek juos tai daryti skatina išmokos, pasak L.Galkaus, įvertinti sudėtinga.
Revakcinacijos tempai nuo sprendimo auga nuolat.
„Revakcinacijos tempai nuo sprendimo auga nuolat. Ir tai turbūt labiau susiję su tuo, kad didelė dalis gyventojų tiesiog nori revakcinuotis, nes sueina pusė metų. Čia priemonės poveikį įvertinti sunku“, – kalbėjo patarėjas.
Jo duomenimis, tarp 75 metų ir vyresnių gyventojų nuo koronaviruso dar nepasiskiepijo apie 79 tūkst. asmenų.
Gauti vienkartinę 100 eurų išmoką gali tie 75-erių ir vyresni senjorai, kurie nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepys dviem COVID-19 vakcinos dozėmis.
Taip pat – tie, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.
Statistikos departamento duomenimis, 75–79 metų amžiaus žmonių grupėje pasiskiepijusių nuo COVID-19 – 77,8 proc., tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepijusių – 67,4 proc.
