Dienraštis L.T. neseniai gavo vieno skaitytojo laišką, jame išreiškiamas susirūpinimas šampūnais „Clear“, „Fructis“, „Vo5“, „Palmolive“, „Paul Mitchell“, „L'Oreal“ bei „Body Shop“. Jie nurodomi kaip keliantys grėsmę sveikatai. „Juose naudojamas chemikalas SLS, kuris iš tiesų yra grindų ploviklis. Ši medžiaga naudojama, kad šampūne būtų daugiau putų. Įsivaizduokite, ką gali grindų ploviklis padaryti plaukams ar galvos odai – pažeis plaukus iki pat šaknų. Tikrinkite chemikalą SLS ir dantų pastose, nes ir ten jo daug kas deda“, – teigiama laiške.
Vertinama prieštaringai
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovų, SLS (Sodium Lauryl Sulfate arba Sodium Laureth sulfate) yra vadinamieji detergentai – sintetinės medžiagos, kurios reaguodamos su vandeniu ir oru sukelia putas ir kurios įeina į įvairių kosmetikos gaminių – šampūnų, kondicionierių, vonios putų, druskų bei aliejų, valomųjų pienelių, tonikų, dantų pastų sudėtį. „Šios medžiagos atlieka detergento, emulsiklio funkciją, taip pat naudojamos siekiant didesnio priemonių putojimo.
Dėl šių priežasčių jos gali būti vartojamos ir chemijos pramonėje, pavyzdžiui, gaminant įvairias valymo priemones, tačiau tai nereiškia, kad šios medžiagos yra grindų plovikliai, kaip tvirtinama minėtame laiške”, – L.T. teigė sostinės Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Belousovaitė.
Jos manymu, internete taip pat nepagrįstai išvardyti ir traktuojami kaip pavojingi bei draudžiami kai kurių įmonių gaminiai, kurių sudėtyje yra šių detergentų. SLS, specialistės teigimu, įeina į daugelio įmonių gaminių sudėtį, todėl netikslinga išskirti tik kelias iš jų. Lietuvoje, kaip visoje Europos Sąjungoje, šios cheminės medžiagos kosmetikos gaminių gamyboje nėra draudžiamos ar ribojamos.
Tačiau jų saugumas vertinamas prieštaringai. „Vienų mokslininkų nuomone, jos pasižymi dirginamu bei kancerogeniniu poveikiu. Kiti mokslininkai tai neigia ar laiko šias medžiagas visiškai saugiomis”, – aiškino visuomenės sveikatos specialistė. Renkantis kosmetikos gaminius ji patarė atkreipti dėmesį ir į daugelį kitų cheminių medžiagų (konservantus, dažiklius), nes gaminant kosmetikos priemones jų naudojama daugiau kaip 12 tūkstančių. Tai, kad gaminyje nėra SLS, anot V.Belousovaitės, dar neužtikrina jo saugos ir kokybės.
Naudokite kiaušinio trynį
Parduotuvės, prekiaujančios kosmetika „The Body shop“, atstovės Živilės Dailydaitės manymu, neaiškių šaltinių informacija neretai gali sukelti ir masinę psichozę. „Medžiaga SLS toksiška tiek, kiek mūsų kompiuteris, spalvoti leidiniai ir jiems naudojami dažai. Sakyti, kad numirsime nuo SLS, būtų tolygu keltis į Mėnulį“, – ironiškai aiškino pašnekovė.
Tai viena iš medžiagų, kurią naudoja beveik visi gamintojai. „Jei bijote jos, plaukite galvą distiliuotu vandeniu arba tepkitės kiaušinio tryniu“, – šyptelėjo Živilė ir užtikrino, jog kitąmet maždaug 80 procentų šio tinklo produktų planuojama gaminti be konservantų. O kūdikiams skirtos linijos, anot jos, jau dabar nebenaudoja jokių SLS šampūnuose ir kitose kosmetikos bei higienos priemonėse.
Info
Pernai Vilniaus visuomenės sveikatos centras registravo tik vieną pranešimą apie šampūno, kurio sudėtyje buvo nurodyta kosmetikoje draudžiamos medžiagos, tiekimą į rinką. Šiemet jau užfiksuota 13 tokių pranešimų, kai kosmetikoje rasta ta pati draudžiama cheminė medžiaga – metildibromo gliutaronitrilas. Šis konservantas šiemet uždraustas visoje Europos Sąjungoje, mat sparčiai daugėja jam alergiškų žmonių. Metildibromo gliutaronitrilas sukelia odos niežėjimą, gali prasidėti ir egzema, bėrimas.
Lietuvoje draudimas galutiniam vartotojui parduoti kosmetikos gaminius su šia chemine medžiaga įsigaliojo nuo 2008m. birželio 23 d. Specialistai pataria šampūnus įsigyti tik parduotuvėse ar vaistinėse. Beje, kaina šampūno kokybei ne visada turi įtakos. Kartais sąlygiškai nebrangūs šampūnai yra itin kokybiški, o ypač brangių šampūnų cheminė sudėtis neatitinka reikalavimų.
