„Jūs dirbate ne Lietuvai“ – skelbė kelių laisvės gynėjų išskleistas plakatas.
Prierašai „Nemuno aušra“, „LSDP“ ir „Šalin rankas“ su simbolika, naudota per kultūros bendruomenės bei grėsmės žodžio laisvei dėl valdančiųjų stumtų LRT pataisų rengtus protestus.
J.Olekas savo kalboje sureagavo ir į šį mini protestą salėje, ir į ankstesnes akcijas.
„Šiandien mes galime turėti skirtingas nuomones, skirtingais protesto metodais išreikšti savo nusistatymus. Bet už tokią demokratinę Lietuvą ir kovojome, kad kiekvienas galėtų pasakyti savo nuomonę, o visi kartu galėtumėme ją apginti“, – sureagavo J.Olekas.
Laisvės gynėjams jis adresavo ir daugiau minčių apie laisvės gynimą ir vis dar „aktualią Sausio 13-osios pamoką“.
„Dabartinių iššūkių akivaizdoje jūsų pasirinkimas tampa dar reikšmingesnis, jis primena, kad laisvė reikalauja budrumo, o valstybės saugumas prasideda nuo žmonių, kurie pasirengę ją ginti ne žodžiais, o veiksmais“, – tvirtino J.Olekas.
Vėliau žurnalistams Seimo pirmininkas sakė besidžiaugiantis, kad „gyvename demokratinėje Lietuvoje“, kurioje kiekvienas gali reikšti savo nuomonę.
„Su tuo (plakato tekstu – BNS) aš nesutinku, bet džiaugiuosi, kad jie gali turėti savo nuomonę“, – kalbėjo J.Olekas.
Gynėjai: mums verda kraujas
Vienas iš plakatą laikiusių laisvės gynėjų Arūnas sakė, kad mintis protestuoti per Seimo pirmininko kalbą kilo dėl dabartinių valdančiųjų vykdomos politikos.
„Valdžia yra tautos veidas, bet abejoju, ar šita valdžia yra tautos veidas“, – žurnalistams sakė vyras.
„Žiūriu televizorių, naujienas, baisu žiūrėti, neištvėrėme. (...) Visi žemaitaičiai, paluckai, Blinkevičiūtė, viskas kaupėsi ir kaupėsi, taip ilgai, dabar problemos ant problemos, LRT, kultūra, brendo ilgai“, – sakė jis.
Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka teigė, kad dalis plakatą laikiusiųjų laisvės gynėjų dažnai būna Ukrainoje, todėl neturėjo progos dalyvauti prieš tai vykusiuose protestuose.
„Mums visada verda kraujas. (...) Mes nusprendėme kažkaip parodyti savo poziciją. Mes negalime tylėti. Net buvome mąstę iš Ukrainos kažką padaryti su ukrainiečiais, kurie puikiai žino, ką reiškia žodžio laisvė. (...) Kaip šiuo metu tiek Seimo pirmininkas, tiek prezidentas... Aš nežinau, kokį (Remigijus – BNS) Žemaitaitis kompromatą turi, kad juos valdo, kaip (Donaldą – BNS) Trumpą valdo (Vladimiras – BNS) Putinas“, – sakė A. Kliunka.
„Aš nežinau, kur jie yra įklimpę, kad šitaip pasuoja prieš niekšą, prieš naciką, kuris dergia Lietuvą ant kiekvieno kampo, kuris aiškina, kad nukreips į Lietuvą kabus (Rusijos aviacines bombas – BNS), kurie krenta į Ukrainą. Mes norėtumėme Žemaitaičiui nuvežti parodyti, kas lieka po kabo, kokio diametro duobė ir kaip viskas sunaikinama. Kaip šitie kabai Mariupolio dramos teatrą sunaikino su vaikais viduje“, – teigė jis.
Laisvės gynėjų susitikime, kuriame pasisakė J.Olekas, pranešimus taip pat skaitė Raimundas Vaikšnoras, Vokietijos brigados Lietuvoje vadas Christophas Huberis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovas pulkininkas leitenantas Giovanni Serra.
Be jų renginyje kalbės Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnė Olha Mosondz ir Lietuvos parlamento gynėjas, buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus.
14 laisvės aukų
Sausio 13-osios minėjimas tradiciškai Seime, prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto bei kitose Lietuvos vietose vyks antradienį ir trečiadienį.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
