Parlamento vadovas neigia, kad jo ir Ramūno Karbauskio santykiai yra pašliję, tačiau V.Pranckietis ir toliau neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio iniciatyvą atlikti parlamentinį tyrimą, kurio objektu galėtų tapti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimai.
– Praėjo dar viena Seimo sesija, rodos, jums tai buvo ketvirta plenarinių posėdžių sesija. Ar dar nepavargote?
– Aš visada jaučiu nuovargį. Natūralu, kad dirbant pavargstama.
– Praėjusią savaitę mokesčių ir pensijų reformą priiminėjote skubėdami – plenarinius posėdžius rengėte kasdien. Ar negalvojate, kad taip bėgdami, lėkdami galėjote palikti spragų priimtose reformose?
– Šioms reformoms buvo ruošiamasi labai ilgai, tai yra daugiau negu metus. Apie jas buvo diskutuojama seniai. Pats priėmimo procesas buvo toks skubotesnis, bet pasirengimui buvo skirta pakankamai laiko su diskusijoms tam, kad nepadarytume kokių nors klaidų. Žinoma, jeigu kas nors pastebės, kad kažkas yra ne taip arba reikia ką nors pataisyti, tai galima taip padaryti. Tai nėra kažkoks tabu, kuris nėra neliečiamas.
– Bet ar reformos pokyčiai būtų radikalūs? Ar nenukryptumėte nuo to, ką nusibrėžėte pradžioje?
– Aš manau, kad visi jie (pokyčiai – LRT.lt) yra pagal mūsų programą, jie atitinka tuos lūkesčius, kurių mes ir tikėjomės. Mes siekėme tokių rezultatų ir tokius rezultatus priėmėme. Aišku, reikia reformas įgyvendinti. Tai yra taip pat labai svarbu.
– Visai neseniai, praėjusios sesijos metu, svarstėte ir partijų finansavimo modelio pakeitimus. Siūloma, kad partijoms valstybės dotacija būtų suteikiama, atsižvelgiant į parlamente iškovotų mandatų skaičių. Pasigirdo tokios kalbos, kad tai gali būti tam tikra duoklė koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“. Ar iš tikrųjų atiduodate skolą už galbūt tam tikrus balsavimus Seime, kai jus palaikydavo „socialdarbiečiai“?
– Skola yra tada, kada skolinamės. Mes nieko nesiskolinome. Koaliciją mes esame sudarę labai seniai ir tik dalis žmonių iš koalicijos yra išėjusi. Jokių derybų dėl balsavimų nėra. Mes dėl balsavimų priimame atskirus sprendimus, apsitariame iš anksto, o dėl partijų finansavimo, tai manau, kad pasiūlytas teisingas modelis, nes jeigu susikuria nauja partija ir ji yra parlamentinė, tai ji turėtų būti ir finansuojama pagal bendrą tvarką, nes jei tokios tvarkos nebūtų, tai ką tai partijai daryti? Galbūt mes, nedarydami tokių veiksmų, skatintume kokius nors nelegalius partijų finansavimo kelius. Manau, kad tai yra dvigubai teisinga: viena, kad partija būtų remiama, o antra, kad nebūtų skatinimas nelegalus [rėmimo] kelias.
– Bet VRK buvo išsakiusi kritišką nuomonę apie tokį partijų finansavimo modelį.
– Iš subjektyvių nuomonių visumos susidaro objektyvi nuomonė. Objektyvi nuomonė turbūt visada Seime būna atspindėta.
– Jūs tikite, kad naujas politinių partijų finansavimo modelis bus patvirtintas Seime?
– Taip, aš labai tikiuosi. Tai būtų teisinga, nes rinkėjai balsavo už žmones. Jie, žymėdami žmones sąraše, balsuodami už sąrašą, pirmiausia balsuoja už žmogų, taigi teisinga skirti tiems žmonėms ir finansavimą.
– Bet, pone V.Pranckieti, tuo metu, kai žmonės balsavo, buvo viena partija, o dabar dalis jos yra atskilusi.
– Taip. Ir turbūt yra teisinga, kad atskiriamas ir finansavimas, nes finansavimą sieti su sumažėjusia partija arba sumažėjusia frakcija, paliekant jiems didesnį finansavimą, kuris buvo užtarnautas ir kitų atėjusių į Seimą žmonių, manau, nėra teisinga.
– Pakalbėkime apie valdančiųjų santykius su opozicija. Opozicija nedalyvauja balsavimuose, priimant įstatymus, kartais protestuodama net išeina iš salės, atšaukia savo atstovus iš parlamentinių tyrimų komisijų. Kalbant apie konservatorius, jie pareiškė, kad iš viso nedeleguos savo atstovų, jei bus inicijuojami nauji tyrimai. Ar jums neatrodo, kad santykiuose su opozicija pasiekėte kone Šaltojo karo laikotarpį?
– Kariauti mes nekariaujame. Dažnai būna rašoma, kad Seime vyksta karas, bet aš jo niekada nemačiau. Mačiau įvairių apsižodžiavimų, [...] pasitraukimą, nedalyvavimą balsavimuose vertinčiau kaip neigiamą dalyką dar ir dėl to, kad tai yra tiesiog pasitraukimas nuo atsakomybės – „nuspręskit jūs patys kaip norit“. Taigi galvoju, kad sprendimuose visgi turėtų būti išreikšta nuomonė. Ji gali būti neigiama, galima susilaikyti, bet visiškai nedalyvauti sprendimuose turbūt yra pasitraukimas nuo atsakomybės.
– Iš „valstiečių“ pusės teko girdėti ir tokių pareiškimų opozicijai, kad „kai jūs būsite išrinkti, tada ir galėsite diktuoti savo sąlygas“. Galbūt perlenkiama lazda?
– Turbūt kad pasakymuose iš abiejų pusių galėtume rasti tokių, kurie neskamba labai darniai, tai linkėčiau, kad mes susilaikytume nuo pareiškimų, kurie neskatina bendro darbo, o Seimas visgi yra tokia organizacija, kur, kaip ten bebūtų sunku susitarti, turėtų būti siekiama kompromisų.
– Opozicijos atstovai dažnai skundžiasi dėl pažeidžiamų jų teisių. Kaip galvojate, ar užtikrinate jų teises?
– Opozicijai suteiktos visos teisės. Dargi opozicija net nepasinaudoja papildoma teise, tai yra neišsirenka savo lyderio, ir mes beveik dvejus metus neturime opozicijos lyderio Seimo valdyboje. Tai pabrėžiu dažnai ir šį kartą galiu garsiai pasakyti, kad mes labai tikėtumėmės tokio veiksmo.
Reikia išnaudoti bent jau tas galimybes, kurios yra. Žinoma, vieni gali sakyti, kad „mums ribojamos teisės“, o kiti gali sakyti, kad „mes turime galimybių suteikti jums teisių“. Valdančioji dauguma [ne veltui] ir vadinasi valdančiąja dauguma. Tie, kurie yra opozicijoje, visada kovoja savais metodais, bet visos formaliosios teisės yra tikrai užtikrintos, o dėl tų, kurios yra siektinos, visada galima kalbėtis.
– Kaip jūs galvojate, kodėl Seimo opozicija nesugeba išsirinkti savo lyderio?
– Aš manau, kad yra prieštaravimai tarpusavyje, tarp opozicinių frakcijų, nes iš tikrųjų, jei konservatorių frakcijai reikėtų papildomų kelių balsų, kad būtų galima išrinkti opozicijos lyderį, tai manau, kad tiesiog reikėtų imtis tokio kompromiso ir galbūt panaudoti rotacinį metodą, kad kažkiek laiko būtų vienos frakcijos lyderis, kažkiek laiko – kitos, bet kad opozicijai būtų atstovaujama ir valdyboje. Tiesiog palinkčiau jiems pagalvoti per vasarą ir galbūt rudenį tai padaryti.
– Pastaruoju metu ne kartą išsiskyrė jūsų ir „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio pozicijos įvairiais klausimais. Tarkime, R.Karbauskis yra pasiryžęs imtis naujo parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politikams, tyrimo objektu galėtų būti ir skandalingasis E.Masiulio ir prezidentės D.Grybauskaitės susirašinėjimas. Jūs nepritariate šiai idėjai. Ar jūsų pozicija šiuo klausimu nepasikeitė?
– Reikėtų pradėti nuo to, kokio rezultato siekiame. Jeigu siekiame nepasiektino rezultato, tai turbūt nereikėtų ir pradėti. Kitas dalykas – mes visi turime teisę į nuomones ir mano nuomonė šiuo atveju viešoje erdvėje buvo kitokia, kadangi formaliai kita nuomonė ir nebuvo pareikšta. Kol kas nebuvo pateikta jokių dokumentų, tai net negalėtume taip viešai sakyti: „taip, tas tyrimas tikrai bus arba jis yra reikalingas“. O jeigu jis bus formalizuotas, tai iniciatyvos turi būti svarstomos. Tada, kai bus ta iniciatyva apsvarstyta ir jai pritarta, galėsime kalbėti apie frakcijos arba koalicijos, arba galų gale Seimo iniciatyvą tirti arba netirti.
– Jeigu pamatytumėte tyrimo projektą, yra vilčių, kad jį pasirašytumėte?
– Aš paprastai susilaikau nuo visų projektų pasirašymo, nes visgi mano pareiga atstovauti ne frakcijai, ne koalicijai, o atstovauti visoms frakcijoms. Tam, kad turėčiau daugiau laisvių dirbti ir su kitomis frakcijomis, aš stengiuosi būti labai nešališkas.
– Kaip jūs dabar apskritai sutariate su „valstiečių“ lyderiu R. Karbauskiu?
– Labai normaliai.
– Jokių konfliktų dėl esminių klausimų tarp jūsų nekilo?
– Tikrai nekilo ir visi tikrai buvome susirūpinę programos įgyvendinimu, projektų priėmimu ir tą pasiekėme. Labai džiaugiuosi, kad laiku pasiekėme ir tas išankstinis įsipareigojimas, kad, kaip numatyta Konstitucijoje, birželio 30 dieną sugiedotume himną pabaigdami sesiją, buvo įvykdytas.
– Buvo pasklidusios kalbos, kad jus parlamento vadovo kėdėje norėta pakeisti „valstiete“ Agne Širinskiene. Jūs nejaučiate pavojaus? Gal turite žinių, kad iš tikrųjų norima jus pakeisti?
– Realių žinių nežinau. Taip, kaip jūs sakote, kalbas girdėjau, bet tai manęs labai nejaudina. Tam yra skirtos procedūros, jos turi būti formalizuotos ir tai yra įmanoma. Istorija sako, kad daug tokių pokyčių yra buvę. Turėčiau labai jaudintis, jei laikyčiausi įsikabinęs kėdės, o kai galvoju, kad atėjau atlikti darbų, o ne užimti kažkokių pozicijų, tai taip ir gyvenu ramiai, tikėdamasis ramaus ir dalykiško Seimo darbo.
– Sakote, kad nesate įsikibęs Seimo pirmininko kėdės. Ar tai reiškia, kad esate pasiruošęs perduoti savo postą kitam kolegai?
– Aš atėjau dirbti į Seimą Seimo nariu ir man paskui pačiam buvo toks truputį iššūkis tapti Seimo pirmininku, tai tapti paprastesnės vietos užėmėju yra turbūt daug lengviau.
– Apskritai, ar tikite, kad jums pavyks baigti Seimo kadenciją parlamento vadovo kėdėje?
– Čia tikėjimas niekuo dėtas. Čia reikia tiesiog dirbti arba nedirbti, nes jeigu aš neatlieku kokios nors pareigos arba neatlieku kokių nors darbų, tai turėtų būti įvardintos priežastys, kas yra ne taip, ko nepadarau. Tada galima būtų svarstyti, o dabar kol kas apie kokius nors nepadarytus darbus man neteko girdėti.
– Jūs nesate „valstiečių“ frakcijos narys, bet turbūt žinote, kokia padėtis yra frakcijoje. Pastaruoju metu keli frakcijos nariai, pavyzdžiui Justas Džiugelis, Vytautas Bakas, Stasys Jakeliūnas, prieštaravo bendrai frakcijos nuomonei įvairiais klausimais. Ar nesibaiminate frakcijos skilimo?
– Tas klausimas užduodamas jau pusantrų metų ir dažniausiai man į jį reikėdavo atsakyti, tai aš ir sakydavau: „jeigu atskiltų, tai kur tiems žmonėms reikėtų tada eiti?“. Turime porą pavyzdžių, kai išėjo pora frakcijos narių, bet nieko tuo nepasiekė. Jeigu jie atėjo su tikslu įgyvendinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dabar jau koalicinę programą, tai visgi lengviausia pasiekti savo tikslų, dalyvaujant tos frakcijos darbe.
Skirtingos nuomonės nėra blogai, tai ir yra pagrindas diskusijoms. Bet bendri rezultatai, baigiant sesiją, aiškiai parodė, kad susitelkti frakcija galėjo, ir apie skilimą po to, kai spaudė rankas, pasibaigus paskutiniam posėdžiui, aš net nenorėčiau svarstyti.
– R.Karbauskis užsiminė apie tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai ir „tvarkiečiams“ gali būti pasiūlytos frakcijų bendradarbiavimo sutartys. Ar, jūsų žiniomis, yra šansų, kad jau galbūt rudens sesiją valdantieji pasitiks sustiprėję?
– Pasiūlymas toks yra ir atsiliepimai iš kitos pusės yra neneigiami, bet tai yra svarstymo stadija ir turėtume sulaukti atsakymo iš tų frakcijų. Lenkų rinkimų akcijai jau seniai yra toks pasiūlymas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai – naujesnis pasiūlymas, bet taip, liudiju, kad tokie pasiūlymai yra.
– Ar yra šansų, kad pasirašysite bendradarbiavimo sutartis?
– Iki sesijos tokio siekinio nėra. Manau, kad sesijos pradžioje visa tai turėtų būti sprendžiama.
– Pasibaigus vasarai, prasidės Seimo rudens sesija, kurios vienas svarbiausių darbų bus kitų metų biudžeto tvirtinimas. Ar neužgoš pagrindinių Seimo darbų partijų ruošimasis 2019 m. rinkimams?
– Taip, tai turės įtakos. Žinoma, kad visi nori savo lūkesčių įgyvendinimo ir nori siekti rinkimuose kažkokio pranašumo, bet tikiuosi, kad mes dirbsime nuosekliai. Mūsų iki šiol priimti sprendimai arba priėmimo galimybės buvo tokios, kad mes visgi pasiekėme savo tikslus, tai ir toliau jų sieksime, pagal vyriausybės programą. Vyriausybė turi palaikymą Seime, tai norėčiau, kad tas darbas būtų labai nuoseklus ir užtikrintume ramybę visoje šalyje.
– Pirmininke, šiuo metu, „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, Seimu nepasitiki apie 59 proc. visuomenės, pasitiki tik 8 proc. Po to, kai jus išrinko Seimo pirmininku, sakėte, kad sieksite gerinti parlamento įvaizdį. Ar pripažįstate, kad kol kas proveržio šiuo klausimu pasiekti nepavyko?
– Aš pripažįstu, kad pažinau daug atskirų Seimo narių su savo atskirais įvaizdžiais ir manau, kad tą visumą nulemia kiekvieno asmens atskiras veikimas ir tai neleidžia sutelkti Seimo. Aš tikėjau, kad galima sutelkti visus žmones, daugiau tikėjausi ir kultūros iš žmonių, bet kada kiekvienas leidžia sau pareikšti ką nors taip, kaip nepriimtina žmonėms, tai visa tai veikia bendrą Seimo įvaizdį.
[...] Atskirų Seimo narių įvaizdžiai turi įtakos bendram Seimo darbui. Žinoma, tie visi ginčai, jų galbūt kokybinė pusė taip pat atsispindi ir tuose reitinguose. Matyt, kol turėsime tokią darbo kultūrą, tie reitingai sunkiai galėtų pagerėti. Aišku, jie kartais pakyla. Reitingai buvo pakilę iki 13 procentų, o dabar, po intensyvių ginčų, vėl nukrito.
– Kalbėdamas apie įvairius įvaizdžius, gal turite omeny Mindaugo Basčio apkaltą? Ar minėto politiko istorija galėjo smogti Seimo prestižui?
– Ir tai smogė, bet po kiekvieno pareiškimo, kuris su etika neturi daug bendro, žmonės nesako, kad „tas žmogus taip pasakė“, o sako, kad „tie“ arba „tas Seimas“.
– Pone V.Pranckieti, „valstiečiai“ iki šiol nepaskelbė kandidato į prezidentus. Neoficialiai kalbama, kad partijoje galvojama ne tik apie premjero Sauliaus Skvernelio kandidatą, bet neva svarstoma pasiūlyti kandidatuoti ir jums. Ar tai yra tiesa?
– Turbūt, kad jūs žinote daugiau nei aš, nes aš nežinau tokio svarstymo.
– O kaip iš tikrųjų yra?
– Iš tikrųjų nebuvo svarstoma. Bus partijos sąskrydis liepos 29 dieną. Galbūt ten kas nors bus sprendžiama, bet kol kas nebuvo svarstoma.
– Bet jūs esate pasakęs, kad kandidatuotumėte į prezidentus „jeigu kažkas nominuotų ir ypač, jei pritartų jūsų šeimą“. Gal šeima jau kažkokią nuomonę pareiškė?
– Nėra šeimoje pritarimo, kol kas nesvarstome toliau tų dalykų.
– Tai reiškia, kad jūs kol kas kandidatuoti į prezidentus nesvarstote?
– Ne, ten yra pakankamai nominavęsi kandidatų. Galbūt pakanka jų, o toliau partija tegul sprendžia.
– R.Karbauskis buvo užsiminęs, kad S.Skvernelis būtų geriausias „valstiečių“ kandidatas į prezidentus. Jūs pasakytumėte tą patį?
– Didžiulė patirtis jo, žinoma. Pažiūrėkite, kiek praėjęs karjeros laiptais ir dabar dirbantis premjeru, sėkmingai telkiantis jėgas. Pritarčiau.
– 2019 m. planuojama surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės. Anksčiau esate iškėlęs mintį, kad siekiant didesnio rinkėjų aktyvumo galima būtų kartu surengti ir referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ar ši idėja nušauti du zuikius vienu šūviu vis dar gaji?
– Aš apie ją vis pakalbu, bet kol kas nuomonės yra tokios, kad tai lyg supriešintų žmones dėl pirmojo referendumo. Aš manyčiau, kad tai suvienytų žmones. Pritariančiųjų daugiau kol kas neturiu. Kalbant su atskirais asmenimis, jie lyg ir tiki, kad tai padėtų sutelkti žmones ateiti į referendumą, bet kai kalbame plačiau, lyg tai ir nepritariama tokiai iniciatyvai. Tai gal tada nereikia drebinti oro ir daryti ją (iniciatyvą –LRT.lt) tokią nepagrįstą, nesusitarus arba iš anksto turint neigiamą nuomonę.
