Iš naujo svarstyti prezidento grąžintą įstatymą Seimas nusprendė praėjusią savaitę. Vetuodamas anksčiau Seimo priimtą įstatymą, prezidentas pastebėjo, kad kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama, kokia informacija priskiriama šitai kategorijai, suformuluoti neaiškiai ir abstrakčiai.
Po karštų diskusijų Seimas nusprendė priimti įstatymą be pakeitimų, t. y. atmesti prezidento veto. Už tai balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo 6, o susilaikė 25. Norint atmesti prezidento veto reikia ne mažiau kaip pusės – 71 iš 141 – parlamentarų balsų. Įstatymas įsigalios kitų metų kovą.
Ginčas – dėl homoseksualų
Opozicijos lyderis, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis ragino parlamentarus „nevynioti žodžių į vatą“ – anot jo, įstatymą ginčija homoseksualizmo propaguotojai, nes pakeitimuose numatoma drausti agitaciją už netradicinę šeimą.
„Nėra nei diskriminuojami vienokie ar kitokie santykiai, vienoks ar kitoks gyvenimo būdas. Kiekvieno teisė ir laisvė yra elgtis, kaip nori, kol netrukdo kitiems. Bet mes kalbame apie vaikų apsaugą. <...> Jei jūsų sūnus ar anūkas ateis pas jus ir pasakys: žinai, tėti ar seneli, aš myliu berniuką ir noriu su juo gyventi, ir panašiai. Tai ar didelis džiaugsmas bus jūsų veiduose? – klausė V.Mazuronis. – Neleisdami agituoti mes nors teoriškai apdrausime juos nuo galimo smalsumo.“
Jam pritarė konservatorius-krikdemas Valentinas Stundys. Anot jo, šia tema „manipuliuojama nepateikiant jokių argumentų, pateikiami tik svarstymai, kas būtų, jeigu būtų. Tai nėra argumentas nepritarti įstatymui“.
Uždraudė Bibliją?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Kęstutis Masiulis teigė daugumai aspektų pritariąs, tačiau kelios straipsnio dalys jam kelia abejonių.
„Štai, negalima vaikams sukelti baimės. Na, nejaugi negalima baimės sukelti? Juo labiau 16-mečiams? <...> Aš ir pats atsimenu, kad kai kurios pasakos vaikystėje man kėlė baimę“, – kalbėjo K.Masiulis.
Jo nuomone, draudimai rodyti turto niokojimą apribos galimybę pasakoti Robino Hudo istoriją, taip pat kai kuriuos Biblijos siužetus, karus. Abejonių jam kėlė ir draudimai demonstruoti mirtį. „Tai ką daryti, jei senelis miršta? Negalima jo rodyti?“ – piktinosi parlamentaras.
Daugiausia abejonių jam kėlė draudimas rodyti paranormalius reiškinius. „Kolegos, ką mes darysime su Biblija? <...> Šventųjų gyvenimai – vien tik paranormalūs reiškiniai“, – teigė K.Masiulis. Jis pastebėjo, kad nederėtų taikyti vienodų ribojimų kelių savaičių kūdikiams ir paaugliams.
Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad naujoji įstatymo redakcija pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus ir iškreipia pagrindinę koncepciją – saugoti nepilnamečius nuo savitikslio smurto ir pornografijos vaizdavimo. Anot jos, priėmus įstatymą „blokuojama pažinimo teisė, įvedama cenzūra“.
Priimti įstatymą prašė vaikai
Prieš balsavimą Seimo nariams buvo įteiktas kreipimasis, kuriuo raginama priimti ribojimus. Šį kreipimąsi pasirašė „Lietuvos vaikai“.
Socialdemokratas Andrius Šedžius abejojo, ar parašus dėjo patys vaikai. Jo nuomone, šią akciją inicijavo suaugusieji, prisidengdami vaikų vardu, tačiau parlamentaras pabrėžė, kad „kiekvienas žmogus privalo žinoti, ką jis nori žinoti“, ir įstatymu riboji to negalima.
„Jei tikėtume socialinėmis apklausomis, tai 4 metų vaikas per dieną užduoda apie 500 klausimų. Nejau mes norime, kad tas vaikas iš 500 klausimų gautų tik 100 atsakymų?“ – klausė A.Šedžius.
Jam oponavo „tvarkietis“ Petras Gražulis ir vaikus lygino su tręšiama dirva. „Sakykit, jei dirva bus nearta, nepurenta ir jei sėsim ten grūdą, ar ten kas nors išaugs? <...> Ar ne mūsų pareiga padaryti viską, kad jaunas žmogus augtų kaip galima geresnėje aplinkoje?“ – klausė P.Gražulis.
Drastiški ribojimai
Vetuoti įstatymą prezidentą ragino žmogaus teisių gynėjai, kurie pastebėjo, kad jis yra homofobiškas, prilygsta cenzūrai, pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.
Pagal naująjį įstatymą nepilnamečiams neigiamą poveikį daranti informacija būtų laikoma informacija, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės.
Neigiamo poveikio informacija pripažįstama ir sukelianti baimę ar siaubą, taip pat – kurioje demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį. Be to, neigiamą poveikį turinčia pripažįstama informacija, kurioje vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai, skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.
