Nustatyta, kad taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir nurodomi skunde (prašyme) reikalavimai. Taikos sutartimi galės būti išspręstas tiek visas ginčas, tiek jo dalis (atskiri reikalavimai), tačiau tokia sutartis negalės būti sudaroma norminio administracinio akto teisėtumo bylose.
Įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, įvertinęs ir nustatęs, kad byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas, pasiūlo šalims abipusių derybų nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiems šalims susitarimą ir nurodo, kad šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos.
Priimtomis pataisomis nustatyta, kad teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalys linkusios abipusių nuolaidų būdu išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiems šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismui numatoma pareiga prieš tvirtinant taikos sutartį išaiškinti šalims tokių procesinių veiksmų pasekmes. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės.
Jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo apygardos administraciniame teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Siekiant užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti procesu, nustatyta, kad dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negalės būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą.
