Parlamentas Vyriausybės siūlymą turėjo svarstyti praėjusią savaitę, tačiau jis buvo išbrauktas ir iš antradienio, ir iš ketvirtadienio darbotvarkių.
Po pastarojo atidėjimo dalis parlamentarų išsakė pasipiktinimą. Opoziciniai konservatoriai pažadėjo šį klausimą įtraukti į opozicinę darbotvarkę.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tuomet teigė, jog pagrindu paimtas Vyriausybės parengtas projektas bus truputį patobulintas ir registruotas konservatorių vardu.
Minėtą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą inicijavo Užsienio reikalų ministerija (URM), joms pritarė Vyriausybė.
Užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė per Vyriausybės posėdį sakė, kad sankcijos išlieka esminiu ES užsienio politikos įrankiu Rusijos tebesitęsiančios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, bet jų pratęsimas nėra lengvas procesas, todėl jeigu nepavyktų Bendrijos mastu pratęsti sankcijų, reikia turėti nacionalinį instrumentą.
Kaip nurodoma projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.
Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.
URM teigimu, šios ribojamosios priemonės būtų taikomos išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei ES mastu sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas būtų sustabdytas arba nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo.
Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.
Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.
ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Lietuva savo ruožtu yra įvedusi ir nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apribotas jų patekimas į šalį, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
