„Įstatymo projektu siūloma nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus įstatymu. Tai leistų lanksčiau Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį, įsteigiant vieną ar, prireikus, kelias miškų urėdijas“, – teigiama aiškinamajame įstatymo pataisų rašte.
Tokius pokyčius palaikė 80 parlamentarų, nepalaikė – 5, 25 balsuojant susilaikė.
Nors vienas iš įstatymo projekto iniciatorių buvo G.Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai balsuodami dėl jo nebuvo vieningi. Susilaikė Irena Degutienė, Antanas Matulas, Žygimantas Pavilionis, Edmundas Pupinis, Kazys Starkevičius, Jurgis Razma ir Algis Strelčiūnas.
G.Landsbergis 15min anksčiau teigė nesitikintis, kad visa frakcija jo ir liberalų siūlomą Miškų įstatymo projekto variantą palaikys.
Aplinkos ministerija siūlomomis pataisomis siekia visus valstybinius Lietuvos miškus perduoti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta, sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
Ministerijos kurtas įstatymo projektas Seime bus svarstomas pratęstos Seimo sesijos metu – iki liepos 13 dienos.
„Kitą savaitę mes nebalsuojame už K.Navicko (aplinkos ministro Kęstučio Navicko – aut. past.) pateiktą projektą, dalis valstiečių nebalsuoja, socdemai nebalsuoja, konservatoriai, ko gero, irgi nebalsuoja, – viskas, projektas atmetamas, reforma sustoja“, – nuogąstauja E.Gentvilas, todėl teikdamas savą įstatymo projektą, kaip pats teigia, meta gelbėjimosi ratą.
Konservatorius Jurgis Razma liberalų ir konservatoriaus siūlymą vadina netinkamu.
„Projektas būtų tinkamas, jeigu žinotumėm, kad Vyriausybė neplanuoja kokios nors esminės urėdijų reformos – tada išbraukti skaičių ir palikti Vyriausybei teisę pastambinti vieną kitą urėdiją būtų logiška. Bet dabar Vyriausybė yra paskelbusi kitus tikslus [...]. Mes Seime turime susitarti ir nerasime tokių paprastų sprendimų kaip skaičiaus išbraukimas“, – Seimo posėdžio metu sakė jis.
Valdančiosios daugumos mažieji partneriai socialdemokratai, sprendžiant tiek iš balsavimo dėl alternatyvaus siūlymo, tiek iš partijos pirminko retorikos, nepalaiko nei opozicijos, nei „valstiečių“ urėdijų pertvarkos vizijos.
„Socialdemokratai remia urėdijų stambinimą, tačiau mano, kad turėtų likti apie 25–30 stambesnių urėdijų, kurios veiktų kaip atskiri juridiniai vienetai, o ne padaliniai. Juridinių vienetų išlikimas reiškia prekybos mediena decentralizavimą – tai yra teigiamas dalykas, priešingas monopolijai“, – antradienį BNS teigė partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Alternatyvų opozicijos siūlymą Seimas svarstys liepos 11-ąją.
42 urėdijų skaičių parlamentarai įteisino 2015-ųjų balandį. Įstatymo projektą su tokia nuostata palaikė 79 Seimo nariai – visi tuomet balsavę Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų atstovai, beveik visi socialdemokratai, Mišrios Seimo narių grupės nariai ir dauguma konservatorių (susilaikė Agnė Bilotaitė, Vida Marija Čigriejienė, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis).
