Ketvirtadienio posėdyje nedalyvaujant opozicijai Seimui pavyko skubos tvarka apsvarstyti įstatymo projektą ir iki galutinio įstatymo priėmimo Seimui beliko paskutinis balsavimas.
Tokį paskutinį balsavimą atlikti ketvirtadienį buvo bandoma net triskart, tačiau to padaryti nepavyko: vis nepakakdavo salėje esančių Seimo narių.
Po svarstymo už tai, kad partijoms nereiktų laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 8, 5 politikai susilaikė.
Už tai, kad partijos neturėtų vykdyti viešųjų pirkimų įstatymo, pasisakę parlamentarai sakė, kad viešųjų pirkimų procedūrų taikymas visiškai iškreiptų politinę Lietuvos sistemą.
„Ar mes jau visiškai nenusivažiavome į kitas lankas? Prieš 21 metus mes kovojome prieš partiją, kuri buvo valstybės dalis, absoliučiai iš valstybės viskas buvo prižiūrima, buvo biurokratinės struktūros dalis. Jei mes dabar perlenksime lazdą, tai mes lygiai tokią pačią sistemą sukursime, tik daugiau biurokratinių partijų kursime, kaip valstybės priedėlį“, – aiškino konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Jam pritarė ir kiti Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Seime. Šios partijos frakcijos seniūnas Seime Jurgis Razma labiausiai baiminosi dėl to, kad viešuosius pirkimus partijos turėtų taikyti ir atsirinkdamos, kas juos reklamuos per rinkimus.
„Jeigu mes bandome įsivaizduoti, kaip partijos galėtų pirkti politinės reklamos parengimo paslaugas ar viešųjų ryšių paslaugas pagal mažiausią kainą, įvertinant galimus politinių konkurentų veiksmus dirbtinai veikiant tą procesą, įvertinant galimus skundus, kad ta partija išvis nieko nenupirktų, yra labai daug neatsakytų klausimų“, – nuogąstavo J.Razma.
Pasak jo, ateityje įmanoma būtų svarstyti nebent tai, kad partijos viešuosius pirkimus turėtų organizuoti nuomodamosi biurus, pirkdamos kanceliarines prekes.
Be to, konservatorius pridūrė, kad įpareigojimas biudžeto lėšų gaunančioms partijoms vykdyti viešuosius pirkimus suteiktų išskirtines galimybes tokio finansavimo negaunančioms politinėms jėgoms.
Tuo tarpu kiti politikai teigė manantys, kad atsisakydamos vykdyti viešuosius pirkimus partijos parodys visuomenei nepageidaujančios laikytis skaidrumo principų.
„Aš jau nebekalbu apie moralinį aspektą, kurį mes pademonstruosime šiuo įstatymo projektu. Mes pademonstruosime žmonėms, kad partijos sau, būtent sau, taiko išskirtinumą“, – pasisakė parlamentarė Rima Baškienė.
Be to, buvo tvirtinama, kad pasisakymai apie suprastėsiančias partijų galimybes reklamuotis tėra mitas.
„Yra daug galimybių surašant viešojo pirkimo sąlygas“, – užsiminė parlamentaras Naglis Puteikis.
Už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas būtų privalomas ir partijoms, pasisakantys parlamentarai vienbalsiai tvirtino, kad Seimas turėtų atkreipti dėmesį į iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gautą įstatymo nuostatų vertinimą.
Jame nurodyta, kad išimties sudarymas partijoms vienareikšmiškai būtų žalingas kovai su korupcija.
Dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad prekes ar paslaugas viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pirkti per viešuosius pirkimus, jei jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto.
Nuo sausio partijoms uždraudus priimti juridinių ir fizinių asmenų aukas, didžiąją jų iždo dalį sudarys valstybės biudžeto pinigai.
Ūkio ir Teisingumo ministerijos šiuo metu aiškinasi, ar politinės partijos gali būti laikomos perkančiomis organizacijomis, kurioms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos.
