„Esminis atnešamo paketo pokytis – į Lietuvos teisinę sistemą įvedama civilinės gynybos sąvoka ir stiprinami jos elementai“, – kalbėjo parlamentui pataisas pristatęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Mes sakome, kad gynyba yra ne tik užtikrinti kariuomenės veikimą karo arba kitos situacijos metu, bet ir užtikrinti mūsų gyventojų apsaugą, maksimaliai sutelkti pastangas išsaugoti gyventojų gyvybes“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, besikeičianti geopolitinė situacija verčia didesnį dėmesį skirti karinio ir hibridinio pobūdžio grėsmėms, todėl pakeitimai orientuoti į valstybės pastangas nuo minėtų pavojų gyventojus apsaugoti tiek taikos, tiek konflikto metu.
Teisės aktų pakeitimai numato pokyčius organizuojant gyventojų apsaugą, valstybės funkcijų tęstinumą bei civilinio sektoriaus paramą ginkluotosioms pajėgoms.
Projektu siūloma įteisinti jungtines greitojo reagavimo komandas – nuolatinės parengties vienetus, sudarytus iš policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, aplinkos apsaugos bei kitų tarnybų pajėgų. Šių komandų veiklą regioniniu principu koordinuotų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
„PAGD kompetencija yra išgryninama, siekiant, kad departamentas taptų tikru krizių valdymo ir civilinės saugos kompetencijų centru“, – aiškino V. Kondratovičius.
Taip pat numatoma sukurti parengties pareigūnų tinklą ir nustatyti ministerijų atsakomybes dėl bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo asociacijomis bei mokslo institucijomis.
Įstatymo pakeitimais, be kita ko, būtų įpareigojama plėsti slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklą. Ministro teigimu, tobulinamos prielaidos priedangų tinklo plėtrai, įtvirtinami trys jų lygiai, nustatomas aktyvavimo mechanizmas, sureguliuojamas evakavimo procesas.
Dar balandžio viduryje VRM skelbė, jog šalies savivaldybėse yra per 6,6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių.
Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti naują perspėjimo algoritmą – Nacionalinis krizių valdymo centras priimtų sprendimus dėl perspėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Tuo metu Lietuvos kariuomenė priimtų sprendimus dėl oro pavojaus skelbimo, o PAGD būtų atsakingas už šių sprendimų įgyvendinimą.
Pagal Geležinkelių transporto kodekso pakeitimus, vežėjai būtų įpareigoti teikti pirmenybę gyventojų evakavimui, tam skirdami viešosios infrastruktūros pajėgumus.
Savivaldybėse taip pat būtų numatoma kurti civilinės saugos pagalbos punktus, kurie krizės atveju užtikrintų gyventojams humanitarinę pagalbą – maistą, vandenį, higienos priemones.
Siekiama leisti valstybės rezervo lėšas naudoti išlaidoms dengti teikiant tarptautinę pagalbą žmogiškaisiais ištekliais.
Jei Seimas pritars šiems pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2027-ųjų sausio.
Juos toliau svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, į posėdžių salę pataisos turėtų grįžti birželio pradžioje.
